Šią rugsėjo 1-ąją į miesto švietimo įstaigas sugužėjo daugiau nei dešimt tūkstančių žinių ištroškusių jaunųjų panevėžiečių. Tačiau ne visi moksleiviai turės galimybę tų žinių semtis savose mokyklose.
Ir vėl rugsėjo 1-oji, ir vėl duotas startas naujų mokslo metų pradžiai. Šįsyk į Panevėžio mokyklas turėjo ateiti 13 tūkst. mokinių – bent jau taip iš anksto skelbė miesto Švietimo skyriaus specialistai. Tačiau šio skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Laima Matuzevičienė „Panevėžio balsui“ vakar pripažino dar negalinti tiksliai pasakyti, kiek iš tiesų pirmokų atkako į pirmas klases.
Dar ne visus surado
„Galiu pasakyti tik apytikslius skaičius, – aiškino Švietimo skyriaus specialistė. – Centralizuotai – t. y. per Švietimo skyrių – kol kas priimti 775 pirmokai. Trys švietimo įstaigos pirmokus priiminėjo savarankiškai. Sudėjus bendrą skaičių rugsėjo 1-ąją pirmą kartą mokyklos duris pravėrė 907 pirmokėliai.“
Anot L. Matuzevičienės, jeigu dar pridėjus Vytauto Mikalausko menų mokyklos pirmokus, tai Panevėžyje į pirmą klasę atėjo apie 957 mokinius. „Tačiau tikslūs skaičiai bus kitą savaitę, – įspėjo ji. – Dar gali atsirasti ir daugiau pirmos klasės moksleivių, nes yra 140 galimų pirmokų, kurių tėvai deklaravo gyvenantys mieste, bet dar nepasirodė Švietimo skyriuje ir neužregistravo į pirmą klasę savo atžalų. Jų ieškome.“
Bedarbių nesuskaičiavo
2011–2012 mokslo metai mieste bus pažymėti švietimo įstaigų struktūrinių pokyčių.
Nuo rudens Panevėžyje atsirado pirmosios progimnazijos – „Vyturio“ ir „Saulėtekio“. Gimnazijų tinklą papildė dar viena – 5-oji. Padaugėjo ir pagrindinių mokyklų: „Aušros“, Rožyno (buvusi 9-oji), „Žemynos“, „Vilties“.
Taigi šiuo metu mieste veikia viena pradinė mokykla, šešios gimnazijos, dvi progimnazijos, 12 pagrindinių mokyklų. Be šių paminėtų švietimo įstaigų, dar yra Panevėžio specialioji, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokyklos bei Specialiojo mokymo ir Suaugusiųjų mokymo centrai.
Atrodo, mokyklų mieste daug, tačiau vietų jose yra toli gražu ne visiems mokytojams.
Kai keitėsi Panevėžio švietimo įstaigų statusas, darbo neteko ne vienas pedagogas. Kiek tiksliai jų papildė bedarbių gretas, sužinoti nepavyko. Švietimo skyriaus darbuotojai siūlė korespondentams skambinti į Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyrių. Ten prisiskambinus sulaukėme patarimo vėl belstis į Švietimo skyriaus arba į pačių mokyklų duris...
Aišku tik tiek, kad 2011 metų rugsėjo 1 dieną Panevėžio miesto savivaldybės oficialiame tinklalapyje darbo ieškojo 52 pedagogai. Vieni jau nuo gegužės 31-osios, kiti darbo skelbimą įdėjo iki Rugsėjo 1-osios likus dviem paroms.
Toje pačioje svetainėje galima sužinoti ir koks yra šiuo metu pedagogų poreikis mieste. Trys švietimo įstaigos ieško 3 mokytojų: lietuvių kalbos (informacija įdėta rugpjūčio 24 dieną), informatikos (rugpjūčio 30 dieną) ir neformaliojo ugdymo būrelio mokytojo (birželio 23 dieną).
Sėsis į svetimus suolus
Prieš prasidedant mokslo metams miesto vadovai kartu su Švietimo skyriaus specialistais tradiciškai apvažiavo bendrojo lavinimo mokyklas. Valdininkai nustatė, kad visos jos pasirengusios darbui, išskyrus Kazimiero Paltaroko gimnaziją: čia tebetęsiami renovavimo darbai, kuriuos planuojama baigti tik gruodį.
Gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė tikina, esą nieko baisaus, jog dėl tos pačios priežasties ir mokslo metų pradžios šventę teko rengti lauke. „Ne kartą Rugsėjo 1-osios paminėjimai vykdavo lauke, – sakė įstaigos vadovė. – Tačiau po to gimnazistai eidavo į klases, o šiais metais to padaryti negalėjome, nes mokykloje darbavosi statybininkai. Pasibaigus Mokslo metų šventės pradžios renginiui bendravome su statybininkais bei į svečius atvykusiais politikais ir apžiūrėjome vykstančius darbus. Šiek tiek nuliūdino žinia, kad renovacijos projekte nėra skirta pinigų apdailai atlikti. Tačiau politikai ir statybininkai žadėjo ieškoti tam lėšų.“
O kol kas, pasak G. Gailiūnienės, teks apsiprasti, kad ugdymo procesas ir statybos darbai gimnazijoje vyks tuo pačiu metu.
„Iki rugsėjo 12 dienos vykdysime kultūrinę, meninę ir pažintinę veiklą, nes jai per mokslo metus galime skirti iki 10 mokymosi dienų, – kaip suksis, aiškino Kazimiero Paltaroko gimnazijos vadovė. – Pasibaigus šiems užsiėmimams gimnazistai mokysis dviem pamainomis kitose miesto mokymo įstaigose. Jau yra patvirtintas planas, kuriose švietimo įstaigose mokysis Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleiviai. Tik dar nesame gavę patvirtinimo iš Savivaldybės administracijos.“
„Esame nusiteikę optimistiškai, – patikino G. Gailiūnienė. – Ir labai laukiame, kada mūsų gimnazistai galės mokytis gimnazijoje. Suprantame, kad darbų apimtys didžiulės. Tik nelabai suprantame, kodėl taip ilgai užsitęsė renovavimo darbai...“
„Viltis“ viltingai laukia
„Vilties“ pagrindinėje mokykloje situacija visiškai priešinga nei Kazimiero Paltaroko gimnazijoje. Gimnazijoje renovacijos darbų atliekama tiek daug, kad net neišsitenkama grafike, o „Vilties“ mokykla tokių darbų tebelaukia ir, kaip tikina jos vadovė Danutė Iljinienė, niekaip nesulaukia.
„2003 metais, kai mokykloje mokėsi rusakalbiai vaikai, mums aiškino: „Kai tapsite mišria mokykla, renovacija garantuota!“ – prisimena pedagogė. – 2005 metais tapome mišria mokymo įstaiga. Bet remonto laukiame iki šiol.“ Nors esą ir mokinių skaičius atitinka renovavimo sąlygas – šiais mokslo metais „Vilties“ pagrindinę mokyklą lankys 703 vaikai.
„Besimokančiųjų skaičius lyg ir toks, kokio reikia. Tai galbūt kitąmet sulauksime savo eilės renovacijai?“ – vylėsi D. Iljinienė ir liūdnai pajuokavo: „Turime vilties, kad taip bus. Taip sakau todėl, kad taip kalbėti įpareigoja ir mokyklos pavadinimas. Ir Rugsėjo 1-osios šventėje mokytojams taip ir sakiau: turime būti kantrūs ir neprarasti vilties.“
Nors „Vilties“ pagrindinės mokyklos direktorė optimistiškai šypsojosi, vis dėlto prasitarė su baime laukianti darganų ir žiemos. „Tiesa, gavome tris tūkstančius litų iš Savivaldybės, dar pridėjome surinktus pinigus už 2 procentus ir sukauptas specialiąsias lėšas ir už juos atlikome būtiniausius remonto darbus bei nupirkome du komplektus suolų vyresnių klasių moksleiviams, – dėstė D. Iljinienė. – Bet antrame ir trečiame mokyklos aukštuose langai kiauri, pro juos lyja, todėl neramu, kaip bus. Žiemą tuose kabinetuose, kur kiauri langai, šalta: kamšyk kiek nori, šilčiau nepasidaro.“
