Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) š. m. balandžio 3 d. Seime surengė spaudos konferenciją tema „Ar vaistas bedarbystei turėtų būti kuriamas dar mokykloje?“
Konferencijos metu buvo aptartas siūlomas dualinio mokymo modelis ir jo įvedimas į dabartinę Lietuvos švietimo sistemą bei pristatyti pilotinio projekto rezultatai.
Anot idėjos autorių, viena pagrindinių švietimo sektoriaus problemų yra tai, kad mokyklose nėra iš esmės jokio praktinio mokymo. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga siūlo remiantis Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos patirtimi ir įdiegti dualinio mokymosi sistemą.
Pasak iniciatorių, akivaizdu, kad švietimo sistemos modelis „mokykla – studijos – darbas“ jau nebeveikia taip efektyviai, kaip norėtųsi. Šios sistemos esmė – pagrindinėse, vidurinėse mokyklose bei gimnazijose vietoj dalies įprastinių pamokų įvedamos profesinio orientavimo paskaitos bei profesinės praktikos vietos įmonėse, savivaldybės institucijose, nevyriausybinėse organizacijose.
Viena iš tokio mokymosi sistemos dalių yra tai, kad moksleiviai renka akademinius kreditus tiek teorinėse klasėse, tiek per praktinius užsiėmimus ir taip yra pratinami prie darbo rinkos bei darbo aplinkos, įgyja profesinių gebėjimų ir baigę mokyklą sugeba pasirinkti ateities profesiją remdamiesi ne tik nuogirdomis iš aplinkos, bet ir savo „darbine“ patirtimi, o darbdaviai ugdo ateities darbuotojus.
Seimo narys Algirdas Sysas kalbėdamas apie dualinio mokymo modelį sakė: „Dažnai jauni žmonės pasirenka studijuoti ne tai, ką norėtų, o tai, ką leidžia galimybės ar kur įkiša tėvai. Bet kokia praktika, Seime ar kitoje darbo vietoje, yra reikalinga.“ Parlamentaro teigimu, dažnai jauniems žmonėms trūksta smalsumo ir drąsos.
Pilotinio projekto „Moksleivių praktikos savaitė: Seimas gyvai” vadovė Irma Gudžiūnaitė konferencijoje kalbėjo: „Su nerimu fiksuojame jaunimo nedarbo rodiklius. Šiuo metu šis rodiklis yra apie 25 proc. Apie pusę šių žmonių neturi reikiamos patirties ar profesijos apskritai. Nors Darbo birža aktyviai skelbia, kurios profesijos neturi ateities, jaunimas jas vis tiek renkasi. Šiuo metu rengiama „Pirmojo starto programa“ – tai priemonių paketas, kuris turi padėti jaunam žmogui įsitvirtinti.“ Pranešėja pridūrė, kad mokinių profesinio orientavimo žinios yra menkos, o studijas jauni žmonės renkasi negalvodami apie būsimą specialybę, tad šalies mokykloms būtinas profesinis orientavimas.
Konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Juras Požėla teigė, kad konkrečių jaunimo nedarbo problemos sprendimų pasiūlyta nebuvo: „Problemos sprendimas – dar mokyklos suole. Kaip mūsų šalyje darbo rinkai parengiami žmonės? Negalime galvoti apie Lietuvą kaip apie vienintelę vietą, kurioje dirbsime. Gyvename įdomiais laikais, bet reikia tinkamai tam pasiruošti. Jei jaunam žmogui nesuteikiame laiku darbo, problemų tik daugėja. Apskaičiuota, kad Lietuvai jaunimo nedarbas kainuoja 4 milijardus litų. Tai smukęs vartojimas, nesumokėti mokesčiai, nusikalstamumas ir pan.“
Pilotinio projekto metu 28 mokiniai atliko praktiką Seime. Netrukus bus įkurta darbo grupė, kuri teiks Vyriausybei pasiūlymą profesinio orientavimo sistemą įdiegti šalies mokyklose.
