Įvertinusios demografinę situaciją, dar trys miesto mokyklos nori tapti progimnazijomis ir nebekonkuruoti dėl devintokų su gimnazijomis.
Miesto Savivaldybei trys pagrindinės mokyklos – Rožyno, Alfonso Lipniūno ir „Žemynos“ – yra pateikusios prašymus tapti progimnazijomis, tai yra turėti tik pirmas–aštuntas klases. Tarybai sutikus, mieste nuo kitų metų rugsėjo būtų jau penkios tokios ugdymo įstaigos.
Galvoja apie ateitį
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis sako, kad norinčioms tapti progimnazijomis šioms mokykloms prireiks laiko. Jos pageidautų nuo šių metų rugsėjo nebeformuoti devintųjų klasių. Tuomet jose vyriausiais moksleiviais liktų dešimtokai. Baigus šiems mokyklas, liktų tik pirmos–aštuntos klasės ir jau nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos mieste atsirastų penkios progimnazijos.
Kol kas Tarybos komitetai tam pritaria, tad viliamasi, kad pritars ir Taryba. E. Kuchalskis neatmetė galimybės, kad ir daugiau pagrindinių mokyklų gali šiemet pareikšti norą tapti progimnazijomis, tačiau, jo manymu, tai būtų mažai tikėtina. Tiesiog joms tektų jau mąstyti apie dviejų klasių nebeformavimą.
Kaip pagrindinę priežastį, kodėl trys minėtos pagrindinės mokyklos panoro tapti progimnazijomis, E. Kuchalskis įvardija strateginį planavimą. Pasak jo, mokyklos įvertino moksleivių skaičių 6–8 klasėse, apklausė tėvus, kokie moksleivių norai, ką svarstoma daryti po aštuonių klasių. Paaiškėjo, kad devintose klasėse liktų tik po pusę klasės.
„Mažėjant vaikų, dešimtmetės mokyklos perspektyvos nemato“, – teigia jis.
Sumažės, bet naudingiau?
Savivaldybės duomenimis, mieste yra 1 250 aštuntokų – ir maždaug 1000 jų renkasi gimnazijas. Tad lieka tik 250 moksleivių. Kitais metais, E. Kuchalskio manymu, turėtų būti panaši situacija. Dauguma mano, kad gimnazijas reikėtų rinktis ne po dešimties klasių, o po aštuonių – gimnazijoje praleistų ketverius metus, geriau adaptuotųsi. Tad pagrindinėms mokykloms tenka dėl devintokų konkuruoti su gimnazijomis.
Savivaldybė planavo, jog nuo 2015 metų mieste nebeliktų dešimtmečių mokyklų, neliktų klasių dubliavimosi gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Tačiau nepavyko mokyklų bendruomenėms įrodyti, kad reikėtų visiems eiti šiuo keliu. Apie kitas mokyklas vyriausiasis specialistas teigė kol kas nieko negalintis pasakyti. Birželio pabaigoje turės tikslius duomenis, kiek turės penktokų ir devintokų, matys, kaip jos išgyvens.
Pasak E. Kuchalskio, mokykloms, besiruošiančioms tapti progimnazijomis, toks žingsnis svarbus finansine prasme. Nors atrodytų, kad mokyklos, besiruošiančios tapti progimnazijomis, praranda dalį moksleivių, o kartu ir moksleivio krepšelius, realybėje yra kiek kitaip. Jo teigimu, žinoma, daugiau moksleivių mokyklai finansine prasme geriau, tačiau egzistuoja ir kita metodikos pusė. Pagal krepšelio metodiką mokykla gali turėti daug mokinių, bet jei klasės neužpildytos, tai bus nuostolinga. Pavyzdžiui, jei bus užpildytos pirmos–aštuntos klasės, bus gerai, tačiau jei turi aukštesnes klases ir devintokų tėra dvylika, tokia klasė bus nuostolinga. Tuomet mokykla privalėtų priimti tam tikrus sprendimus – mažinti mokytojų koeficientus ir pan.
„Ir taip blogai, ir taip blogai. Mokyklos pačios sprendė, kaip geriau, skaičiavo, mato, kaip bus“, – sako švietimo specialistas E. Kuchalskis.
D. Savickienė
