Nemaža dalis Lietuvos paauglių yra susidūrę su sekstingu (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) – elgesiu, kai dalijamasi intymaus turinio vaizdais ar žinutėmis, kito žmogaus intymios nuotraukos persiunčiamos naudojantis technologijomis: mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis ir pan. Tarptautinis tyrimas „EU Kids Online“ jau 2011 m. parodė, kad 4 proc. 9-16 metų amžiaus Lietuvos vaikų siuntė, o kas penktas tokio amžiaus vaikas yra gavęs seksualinio turinio vaizdų ar žinučių.
Psichologai pastebi, kad merginos dažnai siunčia savo apnuoginto kūno nuotraukas, norėdamos parodyti save ar padaryti įspūdį kitiems, nepagalvodamos apie galimas pasekmes. Tuo tarpu vaikinai dažniau linkę platinti kitų asmenines nuotraukas, siekdami išjuokti ar atkeršyti.
„Vis dažniau tenka susidurti su paaugliais, nukentėjusiais nemaloniose situacijose, kai asmeninės intymios nuotraukos tyčia ar netyčia atsidūrė viešojoje erdvėje, – teigia VšĮ „Vaikų linija“ savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Sekstingo problema – jo pasekmės, nes viešojoje erdvėje pasklidusi nuotrauka gali sugadinti paauglio reputaciją. Be to, dažnai kaltinami patys nusifotografavę paaugliai, nors savo atvaizdą siuntė tik mylimam žmogui ir nesitikėjo, kad jį pamatys ir kiti.“ J. S. Jasiulionė yra susidūrusi su atvejais, kai susipykus draugams ar porai, keršto priemone tampa intymios nuotraukos arba vaizdo įrašo paviešinimas. Pasak psichologės, sekstingo pradžia galima laikyti ir nepažįstamų žmonių prašymus internete, kad paaugliai atsiųstų savo apnuoginto kūno vaizdų: „Dažniausiai iš pradžių su paaugliais yra užmezgamas kontaktas, įgaunamas jų pasitikėjimas, o tada įvairiais tikslais prašoma atsiųsti apnuoginto kūno nuotraukų. Išplatinta asmeninė informacija bei vaizdai neretai tampa elektroninių patyčių priežastimi.“
Siekdami užkirsti kelią sekstingo pasekmėms, specialistai ragina paauglius neskubėti siųsti intymių nuotraukų, bet iš pradžių atsakyti sau į keletą klausimų: kodėl norisi siųsti nuotrauką šiam žmogui, ar norėčiau, kad šią nuotrauką pamatytų tėvai, mokytojai ar visai nepažįstami žmonės, kas bus, jei nuotraukos nenusiųsiu, ir kas nutiktų mano nuotraukoms, jei susipykčiau su draugu. Galų gale, nebijoti ir atsisakyti – mylimas žmogus turi suprasti ir nereikalauti daryti to, ko kita pusė nenori. „Jei vis dėlto nutiko taip, kad intymi informacija pateko į viešąją erdvę, pirmiausia reikia pasikalbėti su ją išplatinusiu žmogumi ir paprašyti išimti. Jeigu vaizdai plinta socialiniame tinkle, svarbu pranešti tinklo administratoriui ir paprašyti pašalinti intymius vaizdus, kaip pažeidžiančius taisykles. Svarbiausia, neatidėlioti ir imtis konkrečių veiksmų“, – pabrėžia J. S. Jasiulionė.
Psichologė pastebi, kad, susidūrę su sekstingo pasekmėmis, paaugliai dažniau linkę kreiptis pagalbos į bendraamžius nei į tėvus, nes baiminasi būti nesuprasti ar pasmerkti. Tėvams, sužinojus apie situaciją, į kurią pateko vaikas, patariama ne pulti teisti, bet išklausyti ir drauge ieškoti būdų, kaip spręsti problemą. „Vaikų linija“, jau trečius metus vykdydama projektą „Saugesnis internetas“, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su sekstingu, seksualiniu viliojimu, elektroninėmis patyčiomis ar kita bauginančia patirtimi, naudojantis internetu. „Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 116111, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai. Be to, naudingos informacijos galima rasti „Vaikų linijos“ interneto svetainėje vaikulinija.lt.
Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), asociacija „Langas į ateitį“ ir VšĮ „Vaikų linija“.
Daugiau informacijos apie projektą „Saugesnis internetas” galima rasti čia.
