Konkursui pateiktus rankraščius komisija, kurią sudarė Kęstutis Urba, Danguolė Šakevičiūtė, Gintarė Adomaitytė, Renata Šerelytė ir Violeta Juodelienė, skaitė anonimiškai. Iš visų pateiktų kūrinių buvo atrinkti 8 geriausi. Finaliniame posėdyje komisijos nariai aptarė kiekvieną kūrinį, atrinko 6 rankraščius ir reitingavo geriausiųjų trejetuką.
Susumavus balsus, geriausiais kūriniais pripažinti Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“, pasakojanti paauglių meilės istoriją, siejamą su pilietiniais 1990 m. įvykiais, Jurgos Šalaševičiūtės „Atjunk“ – antiutopija, kurioje sukurtas įtaigus, įžvalgus šiuolaikinės paauglystės vaizdas, ir Dainos Opulskytės „Eksperimentas gyventi“ – problemų prozai atstovaujantis kūrinys apie vaikų namus, jauno žmogaus vienišumą, nereikalingumą, dramatišką gyvenimo kelią.
Pasak šio konkurso komisijos nario, vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos, analizuojant kūrinius, itin nustebino jų kokybė.
„Atvirai – pradžioje tikėjausi, kad turinys bus daug prastesnis, tačiau sulaukėme labai gerų kūrinių – ir vertingų, ir įdomių skaityti. Manau, kad tokio konkurso iniciatyva tikrai naudinga. Lietuvių jaunimo ir paauglių literatūra yra pakankamai silpna, nes dažnai rašytojai atitrūksta nuo jaunimo gyvenimo. Manau, kad norint parašyti gerą knygą jaunimui, reikėtų grįžti padirbti į mokyklą, todėl džiugu, kad konkurse dalyvavo ir mokytojų, kurie geriausiai be pačių paauglių žino, kokia yra dabartinė karta“, - sako Kęstutis Urba.
K. Urbos požiūriui antrina ir kita komisijos narė, rašytoja Renata Šerelytė. Anot jos, kaip ir visuose panašaus pobūdžio konkursuose, teko susidurti tiek su prastais ar vidutiniais, tiek su labai gerais kūriniais, tačiau bendras įspūdis, likęs perskaičius visus konkursinius tekstus – itin teigiamas.
„Nors didžioji dalis konkursui pateiktų kūrinių – apie paauglių gyvenimą, išgyvenimus ir patiriamas emocijas, dėl to dažnai prasilenkiantys su branda, reikia suprasti, kad rašo ne suaugę, o jauni žmonės, kuriems viskas dar prieš akis. Į rašytojus mėgėjus žiūriu gan skeptiškai, tačiau atsitinka ir taip, kad net profesionalai rašytojai pritrūksta idėjų, kurių nestokoja mėgėjai. Be to, iš mėgėjų gali išaugti profesionalai, kurie ateityje sukurs nuostabių tekstų, todėl net neabejoju, kad tokie konkursai naudingi“, - teigia R. Šerelytė.
K. Urba priduria, kad šviežias paauglių ir jaunimo literatūros kūrėjų gūsis gali paskatinti jaunimą grįžti prie knygų.
„Žmonės, nesvarbu kokio amžiaus jie būtų, yra linkę skaityti tokius tekstus, kuriuose gali rasti ir atpažinti save, savo laimės ir nelaimes. Tad esu tikras, kad kuo daugiau turėsime jaunimo literatūros, tuo daugiau bus ir ją skaitančių“, - sako K. Urba. Komisijos atrinktus tris geriausius kūrinius leidykla „Alma littera“ išleis atskiromis knygomis, o geriausio kūrinio autorių, kuriam atiteks ir pagrindinis konkurso prizas – 2900 EUR apdovanojimas – išrinks šios literatūros skaitytojai, t.y. paaugliai ir jaunimas. Pirmos vietos laimėtojas bus paskelbtas šių metų spalio 1 d.
