Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija vienintelė iš Lietuvos dalyvauja pasaulinėje programoje „Novatoriška mokykla“. Kuo skiriasi novatoriška mokykla nuo tradicinės, ką gali ir ko negali nuveikti novatoriški mokytojai dabartinės švietimo sistemos rėmuose ir kokia Lietuvos mokyklos ateitis?
Mokytoja novatorė Tatjana Kriliuvienė mano, kad dabartinę ydingą švietimo sistemą išjudinti gali mokytojai idealistai.
Svarbiausia — noras keistis
Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija yra pripažinta viena iš novatoriškiausių mokyklų Lietuvoje. Dalyvavimas pasauliniame novatoriškos mokyklos forume Brazilijoje, gimnazijos pedagogų laurai novatoriškumo konkursuose, visuotinis mokytojų mokymasis dirbti su naujausiomis technologijomis, noras keistis patiems ir keisti sistemą bei požiūrį į vaiką, atmosfera, kurioje be baimės galima išsakyti savo nuomonę ir viešai kritikuoti Švietimo ministrą, drąsa perstumdyti stalus, nepaisant higienos normų, bet taip, kad vaikams būtų patogiau ir jaukiau.
Apie tai, kaip tokia mokykla atsirado provincijoje ir nuo ko viskas prasidėjo, kalbamės su mokytoja novatore Tatjana Kriliuviene, angliste, daugelio „Mokytojo novatoriaus“ konkursų nugalėtoja, atstovavusia Lietuvą pasauliniame mokytojų kongrese Honkonge.
— Kuo skiriasi novatoriška mokykla nuo tradicinės?
— Noru keistis. Ir kad tas noras kiltų iš apačios, iš pačių mokytojų. Tada, vadovaujant administracijai, keičiasi viskas: kolektyvas, tarpusavio santykiai, mokytojų santykiai su mokiniais ir ugdymo turinio perteikimo metodai.
— Tarkime, noras yra, bet nuo ko pradėti? Juk ir jūs buvote „normali“ gimnazija, kol vieną dieną...
— Vieną dieną mes sudalyvavome konkurse „Novatoriška mokykla“ ir patekome į 30-ties novatoriškiausių pasaulyje mokyklų programą. Pernai mokykla dirbo, kaip pradininkė, beieškanti savo kelio ir atsakymo į klausimą, kaip turėtume keistis.
Novatoriškumo paieškos
— Ar jums niekas nenuleido strategijos iš viršaus?
— Niekas nebuvo nuleidžiama, todėl pernai klaidžiojome kaip ežiukai rūke. Iš pradžių visa mokykla puolėme mokytis dirbti kompiuteriu. Pernai daugiau dėmesio skyrėme techninei daliai, nupirkome 30 mažiukų kompiuteriukų mobiliai klasei, dovanų gavome “Prometėjaus“ interaktyviąją sistemą — lentą su projektoriumi ir galimybe prisijungti prie interneto.
Blaškėmės, kūrėme naujus baldus— transformerius, kurių dėl finansinių sunkumų, deja, negalėjome pasigaminti. Bandėme inicijuoti mokinių tiriamuosius darbus... Pravedėme respublikinę konferenciją, kurios metu šalies pedagogams atvėrėme duris į savo pamokas.
Didelį dėmesį skyrėme pačių mokytojų mokymuisi, praėjusį balandį visi 45 mokytojai draugiškai lankėme interaktyvių pamokų vedimo kursus, pasikvietę iš Anglijos lektorę išklausėme kursą ir laikėme testus internetu. Mūsų mokyklos komandos savo iniciatyva važiavo mokytis į kitas mokyklas.
Galiausiai pernai, sudalyvavę pasauliniame tiriamajame darbe (mokytojai internetu atsakinėjo į klausimus), iš „Microsoft“ korporacijos gavome ataskaitą, ką, palyginus su pasauliniu lygiu, dar galėtume tobulinti.
— Koks buvo patarimas?
— Daugiau dėmesio kreipti į bendrąsias kompetencijas — tai yra į mokinio gebėjimą pritaikyti mokykloje gautas žinias realiame gyvenime.
Apie egzaminus ir gyvenimą
— Tačiau tradicinės mokyklos pedagogai pasakytų, kad negalima nukrypti nuo normų, kad yra tokie egzaminai, reikalavimai ir kad pagal juos reikia paruošti vaikus, kad kalta sistema...
— Ir jie yra teisūs. Bet tai turėtų keistis. Švietimo ministerija galiausiai sulauks, kad iš apačios juos pradės spausti mokytojai, ir turės keisti savo požiūrį. Švietimo strategijų kūrėjai turi pagaliau pamatyti, kad jų požiūris į ugdymą ir realus mokyklų gyvenimas yra du skirtingi dalykai. Jie mokytojams užkrovė tokias perkrautas ugdymo programas, kurių žinios niekada nebus panaudojamos realiame gyvenime.
Mes džiaugiamės, kad Lietuvos moksleiviai pasaulinėse olimpiadose laimi prizines vietas, bet juk ten važiuoja tie, kurie domisi tuo dalyku. O kam visiems kitiems tokio plataus kurso?
— Kaip jūsų vaikai išlaiko egzaminus, jei jūs skleidžiate tokias kalbas?
— Puikiai. Yra galutinis variantas, standartas, mes tą ir vykdome, tik keičiame medžiagos perteikimo metodą: naudojame interaktyvią lentą, darbą grupėse ir individualų, skirtingas užduotis. Kada visi mokytojai taip elgiasi, mokinys priima tai, kaip normą.
Per šiuos mokslo metus, naudojant interaktyvius metodus, mokiniai taip išaugo mano akyse, kad padarė tikrus mokslinius darbus.
Bet mūsų galutinis tikslas — egzaminas — neleidžia žaisti su vaikais ir taikyti įvairesnių novatoriškų metodų — mūsų metodai labiau skirti vaiko jaukumui. Tiesa, Švietimo ministras buvo šventai pažadėjęs peržiūrėti programas, bet politiko pažadai ir lieka pažadais...
— Kodėl? Neseniai ministras G. Steponavičius kalbėjo apie atnaujintas 11 klasės programas ir kad vietoje kalimo dabar bus akcentuojamas mąstymas.
— Čia labai teigiama deklaracija, bet tik deklaracija. Kol egzaminai nepakeisti, nieko nebus.
Mes, mokytojai, pati žemiausia sistemos grandis, norime, kad mokinys ateitų, kad jam būtų jauku klasėje ir kad jis mokytųsi to, ko jam gyvenime reikės. Tačiau to pasiekti negalime, nes ypač gimnazinėse klasėse vaikai ateina ruoštis ne gyvenimui, o egzaminams.
Iš aklavietės gali išvesti idealistai
— Nacionalinės mokyklos mes neturime — iš nacionalinės mokyklos sampratos liko tik gražių užsienio patirčių diegimo kratinys. Tokia mūsų švietimo politika — mes nekuriame, o kopijuojame. Mes nekuriame nacionalinės mokyklos, mes kuriame europinę, pasaulinę mokyklą... Tautiškumo mokykloje po truputį nelieka.
— Ir vis dėlto, jūsų ir kitų mokyklų pavyzdys rodo, kad reikalai keičiasi. Kurioje stadijoje, jūsų manymu, dabar yra Lietuvos mokykla? Kokią matote Lietuvos ateities mokyklą? Ne utopiją, bet realią.
— Švietimas dabar aklavietėje, iš kurios išvesti gali tik idealistai.
Bet kada tas bus? Tiesą pasakius, nei savęs, nei savo vaikų, netgi savo anūko dar nematau toje ateities mokykloje. Labai gražu būtų, kad tas idealizmas užkrėstų politikus. Jei turėtume nors vieną ryžtingai kovojantį, o ne atstovaujantį savo partijos interesams ministrą, kuris išdrįstų surinkti gerą komandą ir visi kartu veidu atsisuktų į mokyklą (net ne į mokytojus, o į mokinį) ir pagalvotų ne apie Lietuvos ambicijas pasaulyje, o apie vargšą kaimo mokinį... Galbūt tada mes žengtume pirmą žingsnelį iš duobės...
„Yra labai daug mokytojų, kurie patys tarsi “užsidegė“, o “degantis“ mokytojas daugiau “uždega“ vaikų“, — tikina T. Kriliuvienė.
Novatoriškos gimnazijos istorija
*Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje dirba 40 mokytojų. Mokosi 500 gimnazistų.
*Prieš septyneris metus informacinių technologijų kompanija „Microsoft Lietuva“ drauge su Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija paskelbusi kvietimą dalyvauti judėjime “Mokytojas novatorius“. Tąkart paraišką konkursui pateikė ir L. Ivinskio gimnazijos mokytoja Tatjana Kriliuvienė. Į programą iš Lietuvos buvo atrinkti 35 žmonės. Šiaip grupei “Microsoft“ organizavo mokymus, kaip vėliau perteikti žinias ir gebėjimus kitiems.
*2007 metais Vilniuje vykusioje „Mokytojų novatorių“ konferencijoje T. Kriliuvienė buvo pripažinta novatoriškiausia šalies mokytoja, o Zagrebe vykusiame Europos mokytojų novatorių forume jos darbas laimėjo trečią vietą ir gavo teisę atstovauti Pasauliniame mokytojų novatorių forume Honkonge.
*2009 metais „Microsoft Lietuva“ drauge su Lietuvos Švietimo ministerija paskelbė “Novatoriškos mokyklos“ konkursą. Jame dalyvauti pateikė paraiškas trylika Lietuvos mokyklų, tarp jų ir L. Ivinskio gimnazija. Po pasaulinės “Microsoft“ korporacijos atrankos kuršėniškai papuolė į pirmąjį mokyklų novatorių— pradininkių 30-tuką pasaulyje.
*2009 lapkritį gimnazijos atstovai dalyvavo tarptautiniame „Novatoriškos mokyklos“ forume Brazilijoje.
*2010 metais „Microsoft“ korporacija L. Ivinskio gimnazijai suteikė mokyklos mentorės (patarėjos) statusą.
*Vasario 4 dieną Kaune vykusiame septintajame Lietuvos novatoriško švietimo forume „Novatoriško informacinių komunikacijų technologijų (IKT)“ kategorijoje Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos mokytojai Valdonei Verseckienei paskirta III vieta, o pati gimnazija nominuota kaip mokykla, kurios darbų daugiausiai publikuojama viešojoje erdvėje.
*Anglų kalbos mokytoja ekspertė Tatjana Kriliuvienė apdovanota už indėlį vystant bei skatinant geriausios IKT patirties sklaidą.
