Humaniškumu ir tolerancija garsėjančioje Norvegijoje iš jūsų gali atimti vaiką vien dėl to, kad kaimynas pamatė jį nešantį šiukšles ir apskundė jus, kad išnaudojate atžalą, arba darželio auklėtojai pasirodė, jog jūsų mažylis pernelyg uždaras, ir ji nusprendė, kad per retai besišypsanti mama veikiausiai serga depresija, todėl vaikui namuose nėra tinkamos sąlygos. Jei jūsų namuose apsilankiusiems tarnybos darbuotojams kils įtarimų, kad vaikas turi per mažai žaislų, gėdijasi suaugusiųjų, o kaimynai nepuls jūsų girti – rizikuojate netekti tėvystės teisių... Ne viena tokia istorija apie skaudžias emigrantų patirtis sklando interneto platybėse, o vaiko teisių specialistai atkerta – jei šeima tvarkinga ir vaikais rūpinasi, niekas jokių priekaištų tėvams neturi.
Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ turi labai plačius įgaliojimus veikti ir šeima susidomėti gali, tarkime, sulaukusi kaimynų skambučio, kad vaikas ką nors dirba kieme ar pan. Gavusi net mažiausią signalą ši tarnyba pradeda rinkti informaciją. Tai daroma labai kruopščiai – apklausiami darželių auklėtojai, mokytojai, medikai, kaimynai ir pan. Šios organizacijos darbuotojai į namus gali atvykti neįspėję ir stebėti, kokiomis sąlygomis gyvena vaikas, kaip jis auklėjamas ir pan. Neretai „Barnevernet“ darbuotojus lydi policijos pareigūnai.
Tris dukras atėmė remdamiesi paauglės pasakojimu
Šios organizacijos darbuotojai kovo pradžioje apsilankė ir Torvikbukte gyvenančių lietuvio Roberto Bendiko bei rusės Tatjanos Bendikienės namuose. Jie įsiveržė ir išsivežė tris poros dukras – 13-metę Eveliną, 5 metų sulaukusią Emiliją ir vos 3,5 metų Elizą.
Atvykę vaikų teisių tarnybos specialistai tėvams parodė dokumentą, kuriame buvo rašoma, kad šeimoje prieš vaikus smurtaujama. Tiesa, šis faktas pateiktas abejotinai, nes apie tariamus smurto atvejus šeimoje mokyklai pranešė viena iš paauglės dukros draugių. 12-kos metų paauglė teigė mačiusi, kaip prieš porą metų mama, tėtis ir močiutė smurtavo prieš vaikus.
Nors vaiko teisių specialistai vaikus buvo aplankę keletą kartų, o padėtis šeimoje jiems nekėlė neaiškumų, tą sykį atžalos iš tėvų buvo paimtos. Gegužės pabaigoje vyks teismo posėdis, kuriame bus priimtas sprendimas dėl vaikų globos.
Vaikas paimtas iš šeimos ir atiduotas lesbiečių porai
Plačiai nuskambėjo ir kita istorija – Norvegijos vaiko teisių gynėjai dvejų metų kaunietį Petriuką prievarta atėmė iš motinos ir perdavė laikinai globoti lesbiečių šeimai. Prieš trejus metus dvejų metų berniuką iš mamos atėmė Botsfjordo (Norvegija) vaiko teisių gynėjai, patikėję uošvio pasakojimais, esą Neringa R. (vardas pakeistas) neprižiūri mažylio.
Be to, kartą vairuodama automobilį ji pamiršo prisegti Petriuko kėdutę dirželiu. Lyg tyčia sustabdė policija ir perdavė informaciją vaiko teisių gynėjams. Marčios nemėgstantis uošvis tą kartą sutirštino spalvas. „Tą dieną stipriai susipykome. Kai kitą dieną atvažiavo vaiko teisių gynėjai, uošvis pasinaudojo proga ir pripasakojo, kad vaikas nuolat murzinas, esą jis mėgino jam duoti valgyti, o aš atseit neleidau. Bet jis niekada to vaiko net ant rankų nėra paėmęs!“ – pasakojo Neringa. Nekreipdami dėmesio į Neringos pasiteisinimus, vaiko teisių gynėjai patikėjo uošvio žodžiais. Moteris nė nenutuokė, kad vaikas atsidūrė lesbiečių T. ir M. Andreassen šeimoje.
Daugiavaikei šeimai – milžiniška bauda ir grėsmė, kad atims vaikus
Praėjusiais metais spaudoje pasirodė publikacijos apie daugiavaikę lietuvių Indrės ir Gedimino Asadauskų šeimą, kuri vietos pareigūnų nemalonę užsitraukė dėl to, kad jų kieme stovėjo nevažiuojantis automobilis lietuviškais numeriais, mat pagal šalyje galiojantį įstatymą tokia transporto priemone gali naudotis tik laikinai į šalį atvykę žmonės, o nuolatiniai gyventojai privalo registruoti automobilį ir pažymėti jį norvegiškais numeriais.
Nors šeima bandė paaiškinti, kad turi du Norvegijoje pirktus automobilius, o šis yra net nevažiuojantis, paskirtos baudos dydis šokiravo – pusė milijono kronų t.y. apie 23 tūkst. litų. Gavusi tokią baudą šeima rizikuoja netekti būsto, kuris šiuo metu įkeistas bankui, vadinasi, tris atžalas auginanti šeima atsidurtų socialinių tarnybų akiratyje ir vaikai iš šeimos galėtų būti atimti apgyvendinti pas globėjus.
Netikėtai vaikai neatimami
Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Simona Bronušienė teigė, kad netikėtai vaikai iš šeimų nepaimami. „Netikėtų atvejų tikrai nebūna, nes kai imame gilintis į situaciją, paaiškėja, kad į šeimą dėmesį buvo atkreipę socialiniai darbuotojai ar kitos toje gyvenamojoje vietovėje veikiančios institucijos. Žinoma, tėvai gal ir nesitiki, kad dėl vienų ar kitų priežasčių vaikai gali būti paimti, bet nebūna taip, kad vieną dieną ateina, pasibeldžia į duris ir paima vaikus.“
Anot pašnekovės, kartais ima skisti neįtikėtinos istorijos apie vaiko teisių tarnybos specialistų elgesį, tačiau ne viskas visuomet ir būna taip, kaip sakoma.
„Lietuvos piliečiai į mus dažniausiai kreipiasi tada, kai jau ištinka bėda, bet visada akcentuojame, kad tėvai iš anksto turi pasidomėti šalimi, į kurią vyksta, jos įstatymais, kaip vaikas, gyvens ir kas juo rūpinsis. Juk už savo vaikus pirmiausia yra atsakingi tėvai. Būtent jie turi sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti. Valstybė įsikiša tik tuo atveju, kai tėvai nesugeba susitvarkyti su padėtimi.Suprantama, tokiu atveju situaciją bando išspręsti ta valstybė, kurioje yra vaiko gyvenamoji vieta. pilietybė didelio vaidmens nevaidina“, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad skubėdami savo ateitį kurti svetur lietuviai turėtų bendradarbiauti su tos šalies tarnybomis.
Lietuvos institucijos kištis negali
„Žmogus turi suvokti, kad Lietuvos įstaigos neras jo šeimai svetur nei darželio ar auklės, nei būsto. Lygiai taip pat tos šalies institucijos, įvertinusios padėtį šeimoje, nusprendžia vaiką atskirti nuo tėvų. Žinoma, kartais mums gali atrodyti, kad tai buvo padaryta gana skubotai, ypač jei tai vertinama pagal lietuviškąsias istorijas, kai sakoma, kad „šeima dar būtų gyvenusi“. Būtina įvertinti ir kitą aspektą – ar patiems vaikams yra saugu?“ – klausė pašnekovė.
R. Bronušienės teigimu, negalima taikyti lietuviškų standartų kalbant apie vaikų auklėjimą ir priežiūrą užsienyje: „Kitos šalys turi savo tvarką ir įstatymus, pagal juos gyvena ir jaučia atsakomybę už jų teritorijoje esančių vaikų saugumą. Mūsų tarnyba neturi teisės kištis į kitos šalies pareigūnų darbą, nes pagal Norvegijoje galiojančius įstatymus bylos šalis yra tik patys tėvai, o ne kokia nors tarnyba.“
Specialistės teigimu, Lietuvoje vaiko teisių tarnyba turi tokius pat įgaliojimus lankytis šeimos namuose, tikrinti gyvenimo sąlygas, turi teisę lankyti vaiką mokykloje ir kitaip rinkti duomenis. Lietuvoje vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai turi teisę vieni ar lydimi policijos pareigūnų paimti vaiką iš šeimos, jei vaiko gyvybei ir sveikatai gresia pavojus.