Lietuviai iš esmės palankiai vertina dabartinę pradinio ugdymo sistemą: beveik pusė (47 proc.) gyventojų teigia, kad bendrojo lavinimo mokyklose teikiamas pradinis ugdymas yra aukštos kokybės. Tačiau gyventojų požiūris į pradinį ugdymą Lietuvoje, priklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties, yra gana nevienodas.
Daugiau kaip trečdalis ( 37 proc.) Lietuvos gyventojų (paprastai vyresnių) mano, kad ugdymas pradinėse klasėse niekuo neturėtų skirtis nuo tokio, kokį jie patys gavo, būdami vaikais. Lygiai tiek pat procentų žmonių mano priešingai – kad ugdymo turinys ir metodai turi iš esmės pasikeisti. Prie pastarosios nuomonės daugiau buvo linkę jauni didmiesčių gyventojai, gyvenantys šeimose, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad pradinis ugdymas galėtų tapti modernesnis, jei būtų mokoma daugiau užsienio kalbų, informacinių technologijų, suteikiama praktinių gebėjimų, žinių, reikalingų gyvenime.
Tai atskleidė Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakytas bei Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų, tarp jų pradinių klasių mokinių tėvų, požiūris į informacinių komunikacinių technologijų ir inovatyvių mokymo(si) metodų taikymą bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse“.
Maždaug pusė pradinukų tėvų pasisako už didesnį pradinio ugdymo modernizavimą. Tėvai mano, kad pradinėse klasėse ir popamokinėje veikloje būtina naudoti įvairias informacines komunikacines technologijas (kompiuterius, multimedijos projektorius, interaktyvias lentas, MP3 grotuvus ir kt.). Didžioji dauguma (69 proc.) pradinukų tėvų teigia, kad vaikams lengviau ir įdomiau mokytis mokykloje, jei mokymo metu yra taikomos patrauklios vaizdinės priemonės, mokymo medžiaga pateikiama žaidybine forma bei taikomos informacinės technologijos.
Tyrimas parodė, kad beveik visi (97 proc.) jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų daugiau ar mažiau jau moka naudotis kompiuteriu. Beveik 90 proc. pradinukų namuose turi kompiuterį. Maždaug pusė jų kompiuteriu naudojasi kasdien. Tačiau specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai pažintį su kompiuteriu pradeda vėliau – nuo 8 metų ir dar vyresni.
<a href='http://ads.valstietis.lt/www/delivery/ck.php?n=a09e90d6&cb=5648981' target='_blank'><img src='http://ads.valstietis.lt/www/delivery/avw.php?zoneid=67&cb=12314&n=a09e90d6' border='0' alt='' /></a>
Šis tyrimas atskleidė, kad visuomenė dar nelabai pritaria kitokių ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracijai. Gana didelis procentas apklaustųjų mano, kad vaikai su psichine ar net fizine negalia neturi mokytis įprastoje mokykloje. Tokius vaikus labiau buvo linkę atskirti vienturčius vaikus auginantys, mažesnio išsilavinimo tėvai.
Tyrimų veiklos vadovas dr. Albinas Kalvaitis pažymi, kad ši analizė leidžia adekvačiau įvertinti esamą padėtį, numatyti pradinio ugdymo modernizavimo kryptis ir imtis priemonių jo kokybei ir prieinamumui didinti.
Šis tyrimas – UPC įgyvendinamo projekto „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ dalis.
Tyrimo rezultatai ir galimos pradinio ugdymo modernizavimo kryptys buvo aptartos spalio viduryje surengtoje pradinio ugdymo ekspertų, švietimo politikų, praktikų diskusijoje. Buvo akcentuojama, kad ugdymo kokybės galima siekti tik atliepiant pasikeitusius visuomenės poreikius, atveriant ir pritaikant mokyklą įvairiems vaikų ugdymosi poreikiams. Neabejota, kad inovatyvių mokymo metodų, informacinių technologijų diegimas turėtų svariai prisidėti prie pradinio ugdymo modernizavimo, prieinamumo didinimo.
Tyrimas buvo užsakytas ir atliktas Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamo projekto „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ lėšomis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos valstybė. Minėto tyrimo ataskaita bus skelbiama Ugdymo plėtotės centro svetainėje http://www.inovacijos_upc.smm.lt/
