Lietuvoje kasmet 10 tūkst. vaikų gimsta vienišoms mamoms, per dešimt metų šis skaičius siekia 100 tūkst. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad kasmet išsiskiria 10 tūkst. vaikų tėvai, o kiek vaikų gyvena su seneliais, ar juos globoja vyresni broliai ar seserys, statistika kol kas nutyli. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė naują Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad šeima būtų laikomi tik sutuoktiniai su vaikais: „Sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti“, – teigiama įstatymo projekte. Toks iūlymas sukėlė aršias visuomenės, politikų ir įvairių žmogaus teises ginančių organizacijų diskusijas
Kuo laikyti vienišą mama su vaiku?
Reaguodamas į situaciją, Žmogaus teisių stebėjimo institutas surengė diskusiją tema „Kas yra šeima?“, į kurią pakvietė šeimos politikos klausimus viešajame diskurse nagrinėjančius ekspertus bei kitus žinomus asmenis.
Diskusijoje dalyvavusi geros valios žmogaus teisių ambasadorė Nomeda Marčėnaitė sakė: „Kalbėdami šia tema žmonės turi girdėti vieni kitus. Aš turiu tik vieną klausimą: kas yra vieniša mama su vaiku? Sužinojusi atsakymą, galėsiu eiti namo“, – savo pasisakymais kolegas provokavo N. Marčėnaitė.
Šeimų asociacija: šeima – tik susituokusieji
Išsakydamas savo poziciją, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas teigė, kad siekiant išlaikyti šeimos sąvoka, kaip itin vertingą ir svarbią, būtina ją apibrėžti, kitaip, laikui bėgant, ji taps išplaukusi ir neteks savo svarbos.
T. Šalkausko teigimu, šeima gali prasidėti tik laisvu ir sąmoningu vyro ir moters apsisprendimu, kuris įprasminamas santuoka: „Kai kyla diskusija, kas yra šeima, niekas nenori likti už jos ribų, o kai kalbama teisine kalba – apibrėžimai turi būti aiškūs. Šiuo metu visuomenėje nėra aišku, kas yra šeima. Apsisprendimas – santuoka, ją įregistravus prasideda šeimyniniai santykiai.“
Diskusijos dalyvis taip pat akcentavo, kad šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau bendro gyvenimo formų, kurių, anot Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininko, nereikėtų vadinti šeimos vardu.
Toks pasisakymas papiktino N. Marčėnaitę, kuri pasiteiravo T. Šalkausko, kaip reikėtų vadinti moterį, kurią paliko vyras ir ji augina vaiką. Diskusijos dalyvė kvietė padiskutuoti ir apie kitas žmonių gyvenimo formas. N. Marčėnaitė pabrėžė, kad, jei visuomenėje bus imti taikyti tokie apibrėžimai, tai bus grįžtama prie to, kad nesusituokusi, bet vaiką auginanti pora bus vadinami meilužiais, o vaikas – „benkartu“.
Kalbėdama apie siūlymą įtvirtinti šeimos apibrėžimą, N. Marčėnaitė situaciją apibūdino posakiu „uodega vizgina šunį“, mat, pasak jos, visi puikiai žino, kas yra šeima, bet netikėtai pakampy Europos įsikūrusioje valstybėje nutarta išsiaiškinti, kas tai yra.
Teisininkas: įstatymai turi atitikti socialinę realybę
Diskusijoje dalyvavęs advokatas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras, paprašytas pakomentuoti situaciją iš teisininko pozicijų, sakė: „Man, kaip teisininkui, svarbu, kad būtų darna tarp įstatymų leidėjų ir socialinės realybės. Esu funcionalios šeimos sampratos šalininkas. Žinoma, kartais apibrėžimai duoda aiškumo, bet kartais juos formuluojant padaroma klaidų.“
Anot V. Mizaro, šeimos teisėje turi būti funkcionalumo, juolab, kad pati šeima yra tiriama antropologiniais ir sociologiniais aspektais. „Teisė turi reaguoti į tokią šeimą, kurioje yra du žmonės, sakau du žmonės, neišskirdamas, ar tai tos pačios, ar skirtingų lyčių asmenys, o teisė privalo apsaugoti tokios šeimos gyvenimą. Turi būti atsakomybė, pagarba, emocinis ryšys, pareiga. Šeima nėra tik ta, kuri įgyvendina reprodukcinę funkciją“, – kalbėjo teisininkas.
Mizaro teigimu, žmonių pasirinkta gyvenimo forma nekeičia jų tarpusavio santykių esmės: „Man nesuprantama, ar skirsis pagalba, atsakomybė, jausmai nuo to, ar žmonės bus sudarę santuoką. Ar santuoka įpareigoja? Esu visuomenės pasirinkimo laisvės šalininkas. Šeima gali atsirasti ir kitokia forma – asmenims gyvenant kartu.“
Teisininkas paminėjo kitų šalių patirtį, kur šeima laikomi partneriai tam tikrą laiką kartu gyvenantys ir vedantys bendrą namų ūkį, turintys bendrų turtinių interesų.
Šeima – apsiprendimas prisiimti atsakomybę
Diskusijoje dalyvavusi judėjimo „Aktyvių mamų sambūris“ atstovė Rasa Paulavičienė sakė: „Keliamas klausimas, kaip reiktų vadinti mamą su vaiku? Pritarčiau T. Šalkauskui, kad šeima prasideda nuo apsisprendimo būti šeima ir pritariu Nomedai, kad šeima tęsiasi, kai apsisprendimas priimamas likti kartu auginant vaiką. Apsiprendimas būti šeima yra prisiimant atsakomybę, kai auginami broliai, seserys, ar net kraujo ryšiu nesusiję vaikai. Galbūt toks apsisprendimas būti šeima nėra taip stipriai įteisinamas, kaip santuokos atveju, bet tai sprendimas, priimamas su visa atsakomybe.“
Pašnekovės teigimu, apmaudu dėl to, kad šeimos politika dažniausiai suprantama kaip socialinės politikos dalis, o šias sritis reikėtų skirti.
E. Kūris: siūloma sąvoka – įžeidimas
Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris akcentavo, kad šeimos sąvoka jau įtvirtinta 2008 m. birželio 3 d. Seimo nutarimu patvirtintoje Šeimos politikos koncepcijoje, tad šiuo metu atliekamas SADM darbas neduos jokios naudos.
„Ministerijos atstovai dirba darbą, kuris neduos jokio rezultato. Bandymas apibrėžti šią sąvoką ir primesti ją įstatymu rodo fundamentalizmą arba sektantiškumą. Neseniai viename regioniniame laikraštyje skaičiau apie tris vaikus, kurie liko našlaičiais. Dar pilnametystės nesulaukusi mergina ėmėsi globoti savo broliukus – juos prižiūri, jiems skalbia, išleidžia į mokyklą, o tokia siūloma šeimos sąvoka sako šiems vaikams, kad jie nėra šeima. Mano nuomone, tai įžeidimas“, – sakė E. Kūris.
