„Kai buvau 16 metų, laukiausi sūnelio. Patikėkit manimi, buvo labai sunku. Mano tėvai buvo nepasiturintys, negana to, dar ir su jais susipykau, nes mama nenorėjo duot sutikimo vestuvėms, sakydama, kad taip bus geriau ir tapusi vieniša mama gausiu didesnę pašalpą. Vyro atlyginimas tuo metu buvo 160 litų ir nei jo, nei mano mama finansiškai padėti negalėjo. Su vyru valgėm vien keptas bulves ir kvietines kruopas su spirgais, teko ir pabadauti – šito etapo nepamiršiu visą gyvenimą. Buvau gilioje depresijoje ir dėl smerkimo, ir dėl tokio gyvenimo. Pati vaikio nepagimdžiau, nes organizmas buvo išsekęs.
Viskas pasikeitė, kai jau galėjau sūnų atiduot į darželį, o tada puoliau ieškoti darbo. Po viso šito košmaro pabaigiau vakarinėje vidurinę mokyklą, abu su vyru labai pasitempėm ir pradėjom kurti savo gyvenimą. Dabar jau gyvenam kur kas geriau, šaldytuvas visada pilnas ir dar du prancūzų buldogus išmaitinam, kuriems dabar per mėnesį išleidžiam kur kas daugiau, negu tada vyras uždirbdavo. Mano moralas būtu toks: nebūtinai gyvenimas sugadintas, tik kuriam laikui jis gali sustoti.“
Interneto diskusijų svetainėse papasakota ne viena istorija, kurių herojės šiandien jau mamos su ilgu „motinystės stažu“, tačiau toli gražu ne visos šios istorijos turi laimingas pabaigas.
Jauniausia nėščioji – dešimtmetė
Lietuvoje jauniausia gimdyvė užregistruota 1995 metais. Ji tuomet buvo 11 metų 5 mėnesių. Vadinasi, mergaitė pastojo būdama dar dešimties. Itin jaunų mamyčių būta ir daugiau: 1999 m. kūdikio susilaukė 12 metų 4 mėnesių, 2000 m. – 12 metų 3 mėnesių, 2007 m. – 12 metų 2 mėnesių paauglė.
Sausio pabaigoje plačiai nuskambėjo dar vienas nėščios ir itin jaunos nepilnametės atvejis, kai Birštono policija gavo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pranešimą, kad Birštono savivaldybėje gyvenanti keturiolikmetė moksleivė laukiasi kūdikio.
Nepilnametės teigimu, jos būsimo kūdikio tėvas yra Birštono savivaldybės gyventojas M. P., gimęs 1990 m. Birštono savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis sakė, jog šeima, kurioje auga keturiolikmetė, nėra įrašyta į socialinės rizikos grupę. Šeimoje keturi vaikai (du iš jų jau pilnamečiai). Pasak mergaitės, su tame pačiame kaime gyvenančiu vaikinu ji artimai draugauja jau daugiau nei metus. Ji nėščia jau maždaug penktą mėnesį. Mergaitė pasiryžusi gimdyti, jos mama žada padėti auginti vaikelį.
Dažniausiai mamomis tampa 17-metės
Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė, kalbėdama apie nėščių paauglių statistiką, sakė: „Į mūsų akiratį patenka tik tos nėščios nepilnametės, kurios yra globos namų auklėtinės. Taip pat sulaukiame pranešimų iš ligoninių ar gimdymo namų apie tai, kad nepilnametės yra pagimdžiusios. Dažniausiai šioms merginoms būna apie 17 metų, neretai ir 18-tasis gimtadienis jau netoli. Tuomet mūsų darbas yra pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis planuoja gyventi mama ir vaikas, ar jaunai mamai reikia pagalbos. Per praėjusius metus turėjome tik vieną atvejį, kai nepilnametės kūdikiui buvo nustatyta senelių laikinoji globa. Minėtu atveju, mama buvo nepajėgi pasirūpinti savimi ir vaiku“.
Pasak pašnekovės, dažniausiai nepilnametės mamos nebūna paliekamos vienos, jomis rūpinasi tėvai ir giminaičiai: „Dažnai net nėra pageidaujama, kad mes kištumėmės į šeimos gyvenimą“, – atviravo specialistė.
Kalbėdama apie problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria nepilnametės mamos, pašnekovė sakė: „Daug dalykų priklauso nuo šeimos, kiek jaunas žmogus turi socialinių įgūdžių, kaip buvo auklėjamas. Kadangi jau kalbame apie realius atvejus, tai neneikime ir to, kai taip nutinka dėl švietimo stokos, savo atsakomybės suvokimo.“
Atsakomybės prisiimti nenori niekas
Neseniai viena nevyriausybinė organizacija atliko eksperimentą, kai mergina, apsimetusi nėščia 16-mete paaugle apskambino visas socialinės pagalbos tarnybas ir kitas tokiu atveju galinčias padėti institucijas. Tiesa, patarimai, kuriuos ji išgirdo iš ten dirbančių specialistų, buvo tik teorinio pobūdžio. „Niekas negali prisiimti atsakomybės už nepilnametį asmenį. Pirmiausia specialistai turi išsiaiškinti, kur yra merginos tėvai ir kokia jų pozicija. Jei tėvai vaiku nesirūpina, tai turi daryti valstybė, tokiu atveju paauglei turi būti suteikiama visa reikalinga pagalba.“
Į klausimą, ar paauglių nėštumai dažniau pasitaiko socialinės rizikos šeimose, pašnekovė sakė: „Tikrai ne. Šiuo metu mūsų akiratyje yra keli šimtai vaikų ir jaunuolių iš socialinės rizikos šeimų, tačiau ankstyvo nėštumo atvejų nebūta. Kur kas dažniau nutinka taip, kad jaunas merginas motinystė aplanko, kai šios būna jau pilnametės, tačiau tam tikri momentai gyvenime kartojasi: kai jos buvo paauglės, jomis tėvai nesirūpino, tad ir jos nemoka tinkamai auginti savo vaikų. Kai kuriose šeimose tokia istorija tęsiasi karta iš kartos.“
Vestuvėms – tėvų sutikimas
Nepilnametes mamas užgriūva ne tik su vaiko priežiūra susiję rūpesčiai: šios jaunos mamos pačios negali priimti pačių svarbiausių savo gyvenimo sprendimų, mat tiek tuoktuvėms, tiek tolesnei kūdikio globai reikalingas tėvų ar globėjų pritarimas ir ne visais atvejais jį paprasta gauti. „Žinoma, yra didelis skirtumas kalbant apie 14-metės ir apie 17-metės motinystę. Kažin, ar būdama itin jauna mergina turi atitinkamų įgūdžių ar supratimą, kaip rūpintis naujagimiu, tad ir vaiko globos klausimas yra labai subtilus.“
„Mūsų tarnybai neretai tenka susidurti su teisine santuokinio amžiaus sumažinimo procedūra. Dažniausiai teismas tokius prašymus patenkina, nes tai dviejų jaunų žmonių susitarimas ir noras susituokti būna akivaizdus.Tokiu atveju, kai į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė, negalima sąmoningai trukdyti prisiimti atsakomybę. Dažniau vis tik nusprendžiama jaunai porai leisti tuoktis, gyventi kartu ir prižiūrėti tą bendrą gyvenimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot pašnekovės, Vilniuje veikia valstybiniai vaiko ir motinos globos namai „Užuovėja“, kur apgyvendinamos vaikus pagimdžiusios nepilnametės, bet šiuo metu šioje įstaigoje nėra nė vienos jaunos mamos iš Vilniaus miesto.
