Siūlymas visoje Lietuvoje diegti neformaliojo ugdymo krepšelį pateko į 2014 m. Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą. Pasak švietimo specialistų, tai labai svarbus žingsnis siekiant didinti neformaliojo vaikų ugdymo veiklų prieinamumą, įvairovę, stiprinti kokybę. Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad neformalusis ugdymas prisidės prie augančio visuomenės pilietiškumo, sąmoningumo, mažėjančio nedarbo ir emigracijos bei valstybės išlaidų socialinėms išmokoms mažėjimo.
14 iš 90 Valstybės pažangos tarybos pateiktų „Lietuva 2030“ iniciatyvų jau kitais metais gali tapti realiais Vyriausybės darbais. Prie sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo vystymosi prisidėtų ir neformaliojo ugdymo krepšelio visose savivaldybėse diegimas, kurio iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Ugdymo plėtotės centras.
„Pasirenkamasis vaikų ugdymas lavina socialinius įgūdžius, tenkina vaikų pažinimo ir saviraiškos poreikius, ugdo toleranciją, pilietiškumą, kritinį mąstymą, sprendžia opias visuomenės problemas, – sakė projekto vadovė Asta Lesauskienė. – Deja, 2012 m. ir 2013 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje tik 14,2 proc. vaikų lankė neformaliojo vaikų švietimo mokyklas. Tokį mažą vaikų įsitraukimą į šias asmenybei svarbias ugdomąsias veiklas lėmė menka veiklų pasirinkimo įvairovė, daugeliu atveju veiklos yra ir sunkiai prieinamos dėl kainų, atstumo bei kitų aspektų.“
Siekdamas pagerinti esamą situaciją, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu Ugdymo plėtotės centras parengė ir įgyvendino projektą „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Vaikų neformaliojo švietimo finansavimo modelis pirmiausia buvo išbandytas keturiose – Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio r. bei Panevėžio miesto – savivaldybėse. Tarpiniai projekto rezultatai rodo, kad einama vaikams, teikėjams ir savivaldybių bendruomenėms palankiu keliu.
„Remiantis projekto metu atliktu tyrimu, daugiau nei du trečdaliai mokinių, tėvų, ugdytojų ir bendruomenės atstovų palankiai įvertino naująjį finansavimo modelį ir pajautė teigiamus jo sukeltus pokyčius. Naująjį finansavimo modelį sudaro pasirenkamojo vaikų ugdymo teikėjų atitikties nustatymas, programų akreditavimas, akredituotų programų viešinimas, vaikų registracija į programas, lėšų skyrimas, atsižvelgiant į pasirinktos programos vykdymo laiką, ir programų stebėsena“, – teigė A. Lesauskienė.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė džiaugiasi, kad naujasis finansavimo modelis leidžia į veiklas papildomai įtraukti jokių neformaliojo ugdymo veiklų nelankančius bei mažiau galimybių jas lankyti turinčius vaikus, gyvenančius kultūriškai, geografiškai, socialiai, ekonomiškai nepalankioje aplinkoje: „Net 53 proc. projekto metu programose dalyvavusių mokinių priklauso 10-15 metų amžiaus grupei, kuri dažniausiai yra sunkiausiai į ugdomąsias veiklas įtraukiama amžiaus grupė. Naujasis finansavimo modelis leidžia racionaliau ir efektyviau išnaudoti jau turimą savivaldybių įstaigų ir organizacijų tinklą bei esamus resursus.“
Viceministrė pabrėžė, kad kuo daugiau vaikų bus įtraukta į neformaliojo ugdymo veiklas, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų vaikai bus sąmoningi, atsakingai kuriantys savo asmeninį gyvenimą ir aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje bei profesinėje veikloje.
Visuomenininkus, Vyriausybės narius, politikus ir mokslininkus, pozicijos ir opozicijos atstovus vienijanti Valstybės pažangos taryba siekia palaikyti Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ idėjų sklaidą, vykdyti Strategijos įgyvendinimo priežiūrą ir teikti pasiūlymus Vyriausybei. Šešioliktoji Vyriausybė tęsia ankstesnio ministrų kabineto projektą „Lietuva 2030“.
