Šiaulių mieste ir rajone, kai ir visur, tendencija panaši – mokyklų mažės, jos bus jungiamos ir uždarinėjamos. Šiauliuose žadama uždaryti devynias mokyklas, Šiaulių rajone – dvi. Ką apie pertvarką mano mokyklų vadovai?
Centro pradinė „žlugdoma dirbtinai“
Šiaulių centro pradinė mokykla iki 2015 metų rugsėjo, planuojama, bus iškeldinta iš savo patalpų ir prijungta prie Jovaro progimnazijos.
Centro pradinės mokyklos direktorius Edmundas VALUCKAS:
– Neigiamai vertinu tokį Šiaulių miesto savivaldybės planą, stebina tai, kad jį rengusi komisija net nesilankė mokykloje, nekalbėjo su mokinių tėvais, mokytojais.
Yra šimtas priežasčių, kodėl tėvai vaikus veda į vieną ar kitą mokyklą. Tenkina kokybė, patinka mokytoja, gera vieta, žino, kad po pamokų vaikui bus patogu eiti į būrelį ir taip toliau.
Tėveliai pusmetį bandė prisibelsti į Savivaldybę, bet išgirsti nebuvo. Žmonės nebežino, ką daryti, nes įkyrėti valdžiai irgi baisu.
Sakoma, kad mokykla bus iškeldinta 2015 metais. Manau, to galime sulaukti ir kitąmet.
Kur matyta, kad bendruomenei patraukli mokykla būtų uždaroma? Mūsų mokykla žlugdama dirbtinai: neleidžiama formuoti trijų pirmųjų klasių, paliekamos tik dvi.
Kita vertus, pradinėms mokykloms nustatomas reikalavimas turėti ne mažiau 220 mokinių. Kaip galime susirinkti optimalų mokinių skaičių, kai neleidžiama komplektuoti trijų pirmųjų klasių, o šiemet pas mus baigia keturios klasės?
Mažiau klasių – sunkiau užtikrinti darbo krūvius anglų kalbos mokytojams ir kitų dalykų specialistams. Galima būtų švelniau viską daryti, bet kapojamos galvos...
Nesunku suvokti, ko siekiama: neturėsime reikalaujamo mokinių skaičiaus ir mokyklą bus galima uždaryti.
Geresnis variantas – Centro pradinę padaryti Jovaro progimnazijos skyriumi išlaikant dabartines mokyklos patalpas. Bet kiek savarankiškumo turės tas skyrius? Ar nebus daroma taip, kad visiškai išnyktume iš Šiaulių švietimo žemėlapio?
Siūlo atsisakyti sutarčių
Šiaulių Ragainės progimnazija kol kas į naikinamų mokyklų sąrašą nepateko, bet dėl nedidelio mokinių skaičiaus vadinama problemine.
Ragainės progimnazijos direktorė Dinara VITKUVIENĖ:
– Pritariu pradinių mokyklų uždarymui. Kai jos atsidarė, buvo reikalingos, nes tuo metu Šiauliuose ženkliai didėjo mokinių skaičius, mokinukai netilpdavo mokyklose – dirbdavome po dvi pamainas. Dabar situacija pasikeitė.
Ragainės progimnazija 5–8 klases komplektuoja gerai – po 30 mokinių. Kai nebeliks pradinių mokyklų, surinksime mokinius ir į pirmąsias klases. Mikrorajono vaikai sugrįžta į mūsų mokyklą, nes daugiau dėmesio skiriame matematikos mokymui.
Negerai, kad nustatytas mokykloms privalomas minimalus mokinių skaičius, bet nebeliko maksimalaus. Peršasi mintis, kad kišama koja Ragainės, Salduvės ir kitoms miesto centre esančioms mokykloms, nes į jas buvo nukreipiami į Jovaro ir „Juventos“ progimnazijas nepatekę mokiniai.
Duodamas leidimas Jovaro ir „Juventos“ progimnazijoms nevaržomai didėti. Tuo pačiu užkertamas kelias V. Kudirkos, Medelyno mokykloms ir Salduvės, Ragainės progimnazijoms surinkti mokinius.
Siūlyčiau naikinti progimnazijų ir gimnazijų bendradarbiavimo sutartis. Jovaro progimnazija populiari, nes iš jos mokinys gali patekti tiesiai į Didždvario gimnaziją, o „Juventos“ – nes į J. Janonio gimnaziją.
Daugelis mokyklų vadovų mano, kad panaikinus asocijuotas sutartis tarp minėtų gimnazijų ir progimnazijų, mokiniai mokyklose pasiskirstytų tolygiau. Kituose miestuose tokių sutarčių nėra.
Mokyklų pertvarkymo planas galėtų būti išsamesnis, trūksta analizės, bet jį vertinu teigiamai.
Į mokyklą – dvidešimt kilometrų?
Nuo 2015 – ųjų Šiaulių rajono Bazilionų vidurinė mokykla taps pagrindine, jeigu bus reikalaujama komplektuoti dvi vienuoliktąsias klases.
Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas GORYS:
– Yra vilties, kad Švietimo ir mokslo ministerija griežtai nereikalaus surinkti dvi vienuoliktąsias klases ir paliks mūsų mokyklą vidurinę. Aplinkui daugiau kaip 20 kilometrų atstumu nėra kitos vidurinės mokyklos.
Mokykla – kultūros ir švietimo žiburys kaime. Turėdama kitą, ne vidurinės, statusą, ji irgi švies, tik ne taip ryškiai. Į vidurinę dar surenkame vaikų, o tapę pagrindine, galime visai nusistekenti.
Emigracija sudėliojo viską: vaikų nesurenkame, mokyklos pustuštės, kaip gali vertinti Šiaulių rajono mokyklų pertvarkos planą?
Čia jau krepšelio metodika neveikia: vaikas kainuoja apie dešimt tūkstančių litų per metus. Reikėtų atsisakyti krepšelių skaičiavimo ir finansuoti atskiras mokyklas tiesiogiai, kaip būdavo anksčiau.
Mokinio krepšelis savo jau padarė – ištuštino kaimo mokyklas.
Kad mokinių skaičius mažėja, ne mokyklų vadovų, ne Savivaldybės, ne ministerijos, o visos valstybės problema.
Keista: Lietuva ne tundra ir ne Kazachstano stepės – iš tokios puikios šalies žmonės priversti išvažiuoti ir reikia mokyklas uždarinėti.
Bet mes nepasiduosim niekada.
Irena Budrienė