Dienas, likusias iki mokslo metų pabaigos, skaičiuoja ne tik moksleiviai. Jas skaičiuoja ir siuvimo įmonės, parengusios mokyklinių uniformų kolekcijas. Siuvėjams svarbu gauti darbo visai vasarai. Mados ir teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius sako, mokyklinės uniformos nėra kūręs, bet su dideliu malonumu tai padarytų.
Mokytojai taip pat uniformuoti
Šiaulių Lieporių gimnazijoje mokyklines uniformas dėvi ne tik moksleiviai. Dauguma gimnazijos pedagogų vilki panašiomis kaip moksleivių uniformomis, kiti mokytojai dar matuojasi jiems siuvamus kostiumus.
„Iki mokslo metų pabaigos vargu ar spės visi pedagogai pasisiūdinti uniformas. Siuvimo įmonė turi daug užsakymų, nebespėja. Tačiau ateinančiais mokslo metais jau visi būsime uniformuoti“,– sako gimnazijos direktorė Sigita Budvytienė. Pedagogė pasidžiaugė, kad mokykliniai drabužiai dėvimi noriai.
Modelį pasiūlė siuvėjai
Lieporių gimnazijos moksleiviai vieni pirmųjų Šiauliuose ėmė dėvėti mokyklines uniformas. Tada dar vidurinės mokyklos statusą turėjusi švietimo įstaiga vienodus drabužius moksleiviams pasiūlė dėl ryškėjančios socialinės nelygybės: pasiturinčių tėvų atžalos į pamokas ateidavo pasipuošę brangiais rūbais, dėl to menkesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai jautėsi nejaukiai.
Mokyklai nusprendus „uniformuotis“, moksleiviai kūrė modelius, tačiau galiausiai buvo nuspręsta rinktis iš siuvimo įmonės dizainerių pasiūlytų variantų. Tokiam sprendimui pritarė ir mokinių tėvai.
Pratinasi rengtis panašiai
Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai vasaros atostogoms išsiskirstys taip ir nesutarę dėl uniformų, nors siuvyklos siūlė modelius.
„Mūsų gimnazijoje uniformos idėja prigyja sunkiai, – pripažino mokyklos direktorius Vytautas Kantauskas. – Apklausa parodė, kad kas antras moksleivis – prieš uniformas. Nuomonei vienyti aptarinėjome siuvimo įmonių siūlomus modelius, matavomės. Vieną dieną į pamokas gimnazistai ėjo avėdami šlepetes, kad pajaustų, jog apranga gali vienyti“.
Tuo tarpu Stasio Šalkauskio gimnazijoje jau nustatytos susitikimų dienos su siuvėjais. Mokiniai iš pradžių sutarė pasisiūdinti liemenes, džemperius ar megztinius.
Iš kelių įmonių gavusi pasiūlymų, gimnazija pasirinko šiauliškius siuvėjus, gaminančius iš trikotažo. Mokiniams drabužius rinktis teko iš sukurtų siuvimo įmonės modelių, tik su sava emblema.
S. Šalkauskio gimnazijos direktorės Zinos Žuklijienės teigimu, naujokai reikalavimą į pamokas vaikščioti su uniforminiu drabužiu priima kaip savaime suprantamą.
Kainos – apie porą šimtų
Abejojantiems mokyklinių uniformų nauda Lieporių gimnazijos moksleiviai turi argumentų: mokykloje nebėra progų ir noro puikuotis brangiais drabužiais, nebereikia sukti galvos, kuo rengtis.
Uniformas pradėję komplektuoti prieš keletą metų, dabar gimnazistai turi po uniforminį ansamblį: trikotažinius marškinėlius šiltajam metų laikui, liemenes, vaikinai dar ir švarkus, merginos – švarkelius ir sijonus. Juos siūdina viena Vilniaus įmonė.
„Iš tokio ansamblio visada yra ką pasirinkti. Jaučiamės tikrai puikiai, mūsų uniformos gražios ir mielos. Smagu, kad su mumis solidarizuojasi mokytojai, užsisakę ir sau uniformas“, – „Šiaulių kraštui“ džiaugėsi gimnazistės Dovilė Januškevičiūtė ir Gabrielė Penkauskaitė.
Gimnazistei uniforminis sijonas su švarkeliu kainavo apie 200 litų, švarkas gimnazistui (kelnes vaikinai priderina) – apie 140– 160 litų. Mokytojai už sijoną ir švarką teko sumokėti apie 240 litų, o vyriškas gimnazijos pedagogo švarkas kainavo 170 litų.
Pasipuošti gali mantijomis
Gimnazijos administracija, užsakydama uniformas moksleiviams, jiems pasiūdino mantijas bei kepuraites.
„Kiekvienais metais abiturientai su džiaugsmu velkasi mantijas. Jos – mokyklos nuosavybė. Abiturientai jomis pasidabinti turi tris progas: rugsėjo pirmąją, paskutinio skambučio šventę ir išleistuves iš mokyklos, – apie gimnazijoje prigijusias uniformas pasakojo direktorė S.Budvytienė.
Stebi uniformų rinką
Iš trikotažo liemenes ir švarkus moksleiviams siuvanti viena Šiaulių įmonė šiuo metu intensyviai dairosi užsakymų. Įmonės atstovė Aušra Mašalaitė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog užsakymų susirasti padeda mokyklų internetinės svetainės.
„Jose aptikę moksleivių diskusijų apie planuojamas uniformas, siūlome savo produkciją. Ją renkasi dažniausiai tos mokyklos, kurioms svarbu drabužio kaina ir praktiškumas. Švarkas, liemenė ar žaketas atsieina pigiau nei visas uniformos ansamblis“, – sakė įmonės atstovė. Įmonė šiuo metu uniformas siuva dar 15 šalies mokyklų.
Didelė konkurencija
Kita, Šiauliuose registruota įmonė, mokyklinius drabužius siuva iš sintetinio audinio. Todėl uniformos yra pigios ir penktos šeštos klasės moksleiviui jos kainuoja vidutiniškai apie 100 litų. Įmonės klientai – mažų miestelių moksleiviai.
„Siuvame dažniausiai iš juodo ar tamsiai mėlyno audinio kelnes, sijonus, švarkelius. Didžiąją dalį savo produkcijos parduodame Pakruojyje. Prieš penkerius metus pakruojiečiai prekybininkai pasisiūlė prekiauti mūsų produkcija ir tapo nuolatiniais mūsų siuvamos produkcijos pardavėjais,“ – sakė individualios siuvimo įmonės savininkė Audronė Galinienė.
Pasak verslininkės, išsilaikyti mokyklinių rūbų rinkoje yra sunku. Stambieji mokyklinių uniformų siuvėjai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos yra užėmę visą šalies rinką, nors ir siūlo brangesnius nei šiauliečiai gaminius.
„Mokslai turi rūpėti, o ne mados“
Juozas STATKEVIČIUS, mados ir teatro kostiumų dailininkas:
– Labai gerai, kad į mokyklas grįžta uniformos. Nebus matoma, kas pamaiva, kas ne. Mano nuomone, mokykloje mokslai turi rūpėti, o ne mados. Ir nereikia baimintis, kad moksleiviai, vilkėdami uniformas, praras individualumą.
Mokiniams turėtų būti sukurtos labai gražios ir originalios uniformos. O mergaitėms iki keturiolikos metų – jokių plaukų dažymų. Mokslais, kūryba ir fantazija turi moksleiviai išsiskirti, o ne apranga. Todėl uniformos mokykloje tikrai yra būtinos.
Savo laiku ir aš vilkėjau moksleivio uniformą. Kiekvienos mokyklos moksleiviai turėtų rengtis kitokia uniforma, ja didžiuotis, gerbti.
Mokyklinės uniformos nėra tekę kurti, bet su didžiausiu malonumu priimčiau tokį užsakymą.
Uniformos vienija ir įpareigoja
Ilona BUTAUTIENĖ, psichologė:
– Mokyklinės uniformos formuoja mokymo įstaigos pozityvų įvaizdį, skiepija bendruomenės, vilkinčios ta pačia uniforma, vieningumo jausmą. Tarybinių laikų nuostata, kad uniformos visus suvienodina, trukdo asmenybei skleistis ir neleidžia pasireikšti individualumui, dabar yra pakitusi. Priešingai, dažniau laikomasi nuostatos, kad uniformuotas žmogus greičiausiai yra brandi asmenybė.
Jei pedagogai, kaip ir jų moksleiviai velkasi uniformas ir tai daro iš tiesų noriai, galima tikėti, kad tokioje mokykloje pedagogų ir jų mokinių santykiai yra šilti, bendruomeniški.
Uniformas vilkintiems žemesniųjų klasių mokiniams kyla mažiau rūpesčių dėl konkurencijos pasirenkant draugus. Vaikams neretai svarbu, kaip atrodo jis pats, kaip apsirengęs draugas. Kai visų vienoda apranga, atsiranda tikresni orientyrai – pasirinkimas pagal bendramokslio elgesį, sugebėjimą bendrauti.
Uniformuoti vyresniųjų klasių moksleiviai ar gimnazistai ir už mokymo įstaigos ribų tampa savo mokyklų atstovais. Tai formuoja jauno žmogaus už savo poelgius atsakomybės jausmą.
Janina VANSAUSKIENĖ
