Veriantys pašaipūs žvilgsniai, užgaulios frazės, paniekinamas aplinkinių elgesys – tai pajuto viena paauglė, šį rugsėjį pravėrusi mokyklos duris. Mergaitę ištiko šokas, kai ji sužinojo, kad kažkas, įsibrovęs į jos socialinio tinklo paskyrą, visą vasarą siuntinėjo nešvankius pasiūlymus.
Nesulaukė pagalbos
Moksleivė Ineta (tikrasis vardas ir pavardė neskelbiami, remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis) tikino, kad be tėvų ir artimųjų, daugiau jos dabar niekas nepalaiko.
„Klasės auklėtoja elgiasi taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Mokyklos vadovai tik sielojasi, kad visa tai nepasklistų į viešumą. Tarp pedagogų neatsirado nė vieno, kuris mane užstotų“, – vos prasidėjus mokslo metams, savo karčią patirtį pasakojo Ineta.
Nedidelėje Klaipėdos rajono mokykloje besimokanti mergaitė tikino, kad nesivilia, jog bendramoksliai bėgant laikui užmirš ją ir nustos tyčiotis.
„Įvykių čia mažai, vaikai atsimena net tai, kas vyko prieš penkerius metus. Ištraukę seną faktą, jie ima vėl mėgautis tyčiodamiesi“, – tvirtino į nepavydėtiną situaciją patekusi paauglė.
Kerštas – dėl meilės?
Ineta įtaria, kad feisbuko socialiniame tinkle mažiausiai porą mėnesių po penkias valandas per dieną jos vardu reiškėsi buvusi draugė.
„Nors aplinkiniai man patarinėjo nedraugauti su šia mergaite, tačiau aš tik vėliau įsitikinau, kad ji nėra geras žmogus. Visas mano paslaptis ji išpasakojo kitiems. O kai pradėjau draugauti su vienu berniuku, draugystė išvis baigėsi“, – apie konflikto priežastis kalbėjo mergaitė.
Inetos teigimu, jos bičiulė visą vasarą siuntinėjo draugams įvairaus pobūdžio žinutes. Užsimezgę paauglių pokalbiai apie seksą ir kur geriau juo būtų užsiimti šokiravo ne tik pačią Inetą, bet ir jos močiutę.
„Mes net kompiuterio neturime. Anūkė ėjo pas šią draugę į namus prisijungti prie šio socialinio tinklo. Mes spėjame, kad jos kompiuteryje ir liko slaptažodžiai“, – versiją kėlė Inetos močiutė Aldona.
Tai, kad Inetos vardu vaikinams siūlytasi užsiimti oraliniu seksu, šią moterį apskritai pribloškė.
„Kodėl kažkas turi žeminti mano vaiką? Kai mergaitė tai sužinojo, verkė visą naktį“, – šiurpo Aldona.
Jei tyčiojasi, yra už ką?
Aldona nusprendė kreiptis į policiją, kad būtų išsiaiškinta, iš kokio kompiuterio buvo rašinėjamos nepadorių pasiūlymų kupinos žinutės.
„Nužingsniavau ir pas mokyklos direktorių. Jis žadėjo, kad mokykla stengsis užgesinti patyčias. Tačiau kol kas mergaitė jaučiasi labai blogai, ji išgyvena ir ją nuolat kankina nerimas. Prieš kelias dienas išgirdusi vyresnio berniuko įžeidžiamą frazę, mergaitė pabėgo iš pamokos“, – pasakojo Aldona.
Ineta prisipažino, kad kūną kaustanti baimė ją apninka kiekvieną rytą, kai ji turi lipti į autobusą ir važiuoti į mokyklą.
„Aš už draugę galiu pakovoti, o už save nemoku. Nežinau, ką reikia atrėžti, kai mane užgaulioja. Baisiausia yra per pertraukas, nes tada lieki vienas. Mėginau klasėje sakyti, kad ne aš tai padariau, tačiau klasės auklėtoja pareiškė, kad savo žodžius ir kaltinimus kitiems reikia pagrįsti įrodymais. Vadinasi, kol policija neišsiaiškins, visi iš manęs tyčiosis“, – atviravo nepilnametė.
Inetos teigimu, mokyklose ir viešumoje plačiai nuskambėjusios kovos prieš patyčias akcijos tėra popieriniai projektai. Iš tiesų jie nieko nekeičia.
„Kas iš to? Būna čia tokie užsiėmimai apie patyčias mokykloje, niekas jų nesiklauso. O ir kas gali pasikeisti, jei klasės auklėtoja nuolat kartoja mintį: jei iš tavęs tyčiojasi, vadinasi, kažkuo nusipelnei? O kuo aš nusikaltau, kad su manimi taip pasielgė?“ – klausė mergaitė.
Ineta prisipažino, kad anksčiau kentėjo dėl vaikų patyčių, kad yra stora.
„Nemanau, jog kada nors kas nors pasikeis mūsų mokyklose“, – tarstelėjo mergaitė.
Dabar paauglė svajoja tik apie kitą mokymo įstaigą.
Direktorius: „O kuo aš dėtas?“
O štai mokyklos, kurioje tyčiojamasi iš mergaitės, direktorius rėžė, kad mokyklos pakeitimas nieko nepakeis.
„O kuo aš čia dėtas? Čia juk viskas vyksta internete, ir tai vasarą buvo. Apie ką jūs čia norite paklausti?“ – išgirdęs dienraščio klausimą apie tyčiojimąsi iš jo mokyklos auklėtinės vakar niršo vadovas.
Direktorius aiškino, kad mokykla tik iš tolo gali stebėti tai, kas vyksta.
„Galime tik stebėti, mes negalime kištis. O kas įrodė, kad mergaitė sako tiesą? Ar tai draugės darbas? Niekas nežino. Kol policija neišsiaiškino, negalime spręsti. Prieš metus mūsų mokykloje buvo situacija, kai keliolika paauglių tyčiojosi iš vienos mergaitės. Visi tada puolė ginti auką, o išėjo priešingai – tai buvo aukos šeimos problema“, – mįslingą istoriją pasakojo mokyklos vadovas.
Direktorius piktinosi, kad mokykla per vėlai sužinojo apie tai, kas auklėtinei nutiko.
„O gal močiutė dėl to kalta? Kodėl žinodama dar vasaros pabaigoje neatėjo ir nepasakė mums? Jei būtume žinoję apie šį įvykį iš anksto, būtume kitaip elgęsi. Aš juk negaliu viešai su klase kalbėti apie tai, nes visi tik dar labiau puls iš jos tyčiotis“, – samprotavo mokymo įstaigos vadovas.
Jis pastebėjo, jog nukentėjusios mergaitės močiutė turėjo duoti sutikimą, kad vaikas galėtų pasikalbėti su psichologu.
„O ji to nepadarė. Aš nemanau, kad vaikai nepasitiki mokykla. Mums šioje situacijoje belieka stebėti. Na, teks su klase kalbėti, bet visa tai labai subtilu“, – nuomonę reiškė direktorius.
Pati Ineta tikino, kad savarankiškai mėgino susisiekti su specialios vaikų linijos psichologais, tačiau telefonas būdavo nuolat užimtas.
„Mums vaikučiai skambina iš visos Lietuvos, mergaitė turėtų mėginti vėliau skambinti. Mūsų tarnyba konsultuoja nuo 11 iki 21 val.“, – dienraščiui tvirtino psichologinės tarnybos konsultantė.
Prieš šmeižikus stojo mokykla
Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Lideikytė tikino, kad panašią problemą viena uostamiesčio mokykla išsprendė palyginti nesunkiai.
„Ten bendruomenė surėmė pečius ir išsprendė patyčių atvejį. Vyko susirinkimai, pokalbiai klasėse, su tėvais. Ten tėvai net nerašė pareiškimo. Tokio atvejo, kad dėl to vyktų ikiteisminis tyrimas, aš nežinau. Nors ir tą kartą mergaitės atvaizdas buvo sumontuotas nepadoriai“, – prisiminė V.Lideikytė.
Pareigūnė tikino, kad tąsyk paaugliškas intrigas paskatino meilės trikampis ir kerštauti ėmėsi pavyduliavusi mergaitė.
„Paauglystė – toks jau pavojingas amžius, o auka juk lieka sugniuždyta. Aš kaip mama eičiau į policiją su pareiškimu. Jei pedagogai būtų kitokie ir daugiau atsigręžtų į vaikus, o ne vien rūpintųsi savo valandiniu darbo apmokėjimu, mokykloje būtų daug saugiau“, – nuomonę reiškė V.Lideikytė.
Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė pastebėjo, kad pastaruoju metu mergaitės tampa agresyvesnės už berniukus.
„Mokyklos pro pirštus žiūri į patyčias. Mes juk gyvename įvairiomis kovos prieš ką nors akcijomis“, – apgailestavo V.Lideikytė.
Atsakomybė – nuo 16 metų
Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Asta Suškienė tikino, kad komisariato pareigūnams yra tekę tirti panašaus pobūdžio bylas.
„Dėl internete paskelbtos panašaus pobūdžio informacijos dažniausiai pradedami ikiteisminiai tyrimai tik tuomet, kai nežinoma, kas tai padarė. Nustačius tai, kas platino tokią informaciją, nukentėjusiajam pasiūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka“, – pastebėjo pareigūnė.
Už šmeižtą ir įžeidimą gali atsakyti asmenys, turintys 16 metų.
„Iki 14 metų paaugliai baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik tam tikrais atvejais, kai padaromi itin sunkūs nusikaltimai – nužudymas, vagystė, išžaginimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, seksualinis prievartavimas“, – pažymėjo tyrėja.
Jei patyčias patyrusio vaiko tėvai pateiktų teismui ieškinį, jį tektų atlyginti skriaudėjo tėvams.
KOMENTARAS
Marina Mažionienė, „Vaikų linijos“ – nemokamos pagalbos tarnybos vaikams ir paaugliams psichologė
Vis daugiau vaikų nukenčia dėl patyčių elektroninėje erdvėje. Informacija internete sklinda labai greitai ir labai plačiai. O tai yra labai sunkios pasekmės vaikui. Susidūrus su elektroninėmis patyčiomis, vaiką persekioja bejėgiškumo jausmas. Jam atrodo, kad griūva pasaulis, nes į patyčias įsitraukia labai daug vaikų, ir jis nežino, ką daryti. Su šiuo bejėgiškumo jausmu pirmiausia ir reikėtų kovoti. Labai svarbu, kad šalia esantys suaugusieji reaguotų į tai, kas vyksta mokykloje, ir būtinai kalbėtų su skriaudėjais, pažymint, kad jų elgesys nėra tinkamas. Šios mergaitės teisės buvo pažeistos, ir kažkas jai turėtų aiškiai pasakyti, kad ji nėra kalta. Tiek jai, tiek aplinkiniams yra būtina pasakyti, kad netinkamai pasielgė ne ši mergaitė, o tie, kurie pasinaudojo jos duomenimis. Reikėtų ieškoti žmonių, kurie ją palaikytų. Negalima nuvertinti vaiko išgyvenamo skausmo. Dažnai suaugusieji sako: tai nieko baisaus. Padrąsindama mergaitę, galėčiau pasakyti, jog kartais vaikai save nuvertina galvodami, kad jie nėra pakankamai gražūs, protingi ar populiarūs. Turime sustiprinti mergaitės savivertę. Svarbiausia leisti vaikui išsipasakoti ir sužinoti, ko jis dabar nori. Problemą spręsti galime nuo paprastų žingsnių – ar vaikai žino, kad tai ne ji rašė? Gal vertėtų išsiųsti žinutes ar internete paskelbti, kad buvo įsilaužta į anketą? Svarbu išsaugoti įrodymus, kad tai padarė ne ši mergaitė. Ugdymo įstaiga turėtų kalbėti apie tai, kaip nukentėjęs vaikas galėtų būti apsaugotas ateityje ir ką daryti, kad jis geriau pasijaustų šią akimirką. Ką gali padaryti mokytojai? Ogi reaguoti į tai, ką stebi. Jei mokiniai mergaitę pravardžiuoja, reikia iš karto tai stabdyti. Blogiausia yra nieko nedaryti ir manyti, kad viskas praeis ir išsispręs savaime. Taip elgtis negalima.
Asta ALEKSĖJŪNAITĖ
