Patvirtinus naujas vidurinio ugdymo bendrąsias programas moksleiviai būtų skatinami kritiškiau mąstyti, pritaikyti žinias, spręsti problemas, o ne kišti į galvą informaciją, kurios nesupranta. Pakeitimais siekiama, kad vis daugiau dėmesio tektų kiekvieno mokinio ugdymui, kad jis mokykloje būtų geriau parengtas praktiškai.
Jei švietimo ministras patvirtins dvejus metus kurtas ir tikslintas vidurinio ugdymo bendrąsias programas, jau kitais mokslo metais mokiniai ir mokytojai turėtų pajusti pasikeitimus.
„Programos nėra visiškai pakeistos. Galbūt kas nors atnaujinta, kai kas – susiaurinta. Pastaruoju metu buvo per daug koncentruojamasi į žinių gausą, todėl dabar labiau atsižvelgėme, kad reikia daugiau dėmesio skirti kūrybiškumui“, – kodėl keičiamos programos vienuoliktokams ir dvyliktokams, aiškino Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.
Pasak jo, nauji vadovėliai nebus leidžiami. Turės labiau padirbėti mokytojai – jiems reikės atsirinkti, ko vaikus mokyti, kuri informacija reikalinga pagal nustatytas programas.
Pakoregavus mokymo stilių, planuojama nuosekliai, pamažu pakeisti egzaminų programas.
„Vyksta diskusijos ir pradedamos rengti kitų metų egzaminų programos. Iki gegužės mėnesio turėtų pasirodyti pakoreguotos programos pagal atnaujintą turinį“, – teigė G.Vaidelis.
Nebebus žinių pertekliaus
G.Vaidelis pažymi, kad ugdymo programas koreguoti verčia nauji mūsų visuomenės poreikiai, technologijos, gamtos ir kitų mokslų pasiekimai, besikeičianti socialinė ir geopolitinė aplinka.
Pasak G.Vaidelio, numatyti pokyčiai paskatins mokinių mąstymą, savarankiškumą, gebėjimą pritaikyti žinias. Siekiant individualizuoti mokymąsi, programos pertvarkytos taip, kad būtų lankstesnės, o mokiniai turėtų daugiau galimybių rinktis.
G.Vaidelio teigimu, patikslintos programų formuluotės leistų išvengti perteklinių žinių, o programos būtų orientuotos į kompetencijų ugdymą.
„Mokyklose vaikai labai daug mokosi ir gauna daug žinių, tačiau kompetencijos taikyti sukauptą informaciją trūksta. Diskutuojama, kaip būtų galima paskatinti mokytojus, kad būtų ugdomos mokinių kompetencijos: mokymasis mokytis, spręsti problemas, taikyti žinias gyvenime. Aišku, čia jau nelengvas uždavinys. Per egzaminą patikrinti žinias kur kas lengviau, nei patikrinti kompetenciją, tačiau tai reikia daryti, – sakė pašnekovas. – Koreguodami programas siekiame sumažinti žinių krūvį, ypač tai, ką reikia išmokti, įsiminti mechaniškai.“
Svarbiausia – ne kalti
Kaip turėtų būti keičiamos mokymo programos, kad jos taptų efektyvesnės, J.Miltinio gimnazijoje diskutavo ne tik švietimo atstovai, bet ir moksleivių tėvai. Svarstyta, kokių priemonių privaloma imtis ir kokią pagalbą reikėtų suteikti savivaldybių švietimo padaliniams ir švietimo centrams, kad jie galėtų įgyvendinti pakoreguotas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas.
Nemažai dėmesio buvo skirta atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo laimėjimams ir klaidoms nagrinėti. Buvo tariamasi, kaip geriau pasinaudoti jau sukauptu vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo patyrimu ir nekartoti ankstesnių klaidų.
Švietimo skyriai ir švietimo centrai išsakė nuomonę dėl vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimo efektyvumo.
„Tai – sudėtingas procesas. Kalbama apie įvairiausius integracinius procesus, teorinės medžiagos susiejimą su praktine, kai kurių temų siaurinimą, kai kurių – atsisakymą, kai kurioms skiriant daugiau dėmesio, didinant valandų skaičių“, – teigė J.Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys.
Jo nuomone, programas pirmiausia reikia priartinti prie gyvenimo realijų, kad būtų daugiau praktinės veiklos.
„Viena iš norimų pasiekti kompetencijų – kad vaikas daugiau mąstytų ir mokėtų pritaikyti žinias, diskutuotų, įrodinėtų, rastų informaciją, o ne daug ką įsimintų. Svarbu, kad moksleiviai suprastų, kuo viena ar kita data reikšminga, kuo kūrinys svarbus žmonėms“, – teigė direktorius.
Pasak V.Raišio, reikia ugdyti tas kompetencijas, kurias būtų galima pritaikyti gyvenime.
„Aš juokauju, kad vaikai chemijos pamokose formulių gali daug prirašyti, tačiau jei reikėtų padaryti klijus, veikiausiai jiems sektųsi sunkiau“, – mano pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvos vaikai akademiškai labai stiprūs, bet kai tas žinias reikia pritaikyti praktiškai, pasidaro sunku.
„Jei pavyktų tai įgyvendinti ir tos žinios būtų pritaikomos praktiškai, būtų puiku“, – sako V.Raišys. Direktorius pažymi, kad kartu su programomis turėtų būti keičiami ir vadovėliai, reikėtų atsižvelgti, kaip visai tai pritaikyti abitūros egzaminuose.
Dideli krūviai
Panevėžio pedagogų švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė sako, kad pagrindinis tėvų rūpestis vis dar išlieka didelis mokinių krūvis ir su juo susijusio streso problema.
„Per vykusį pasitarimą tėvai pabrėžė, kad brandos egzaminų susiejimas su studijomis aukštojoje mokykloje netenkina jų ir vaikų poreikių, nes didina įtampą mokykloje, o baigiamųjų ir stojamųjų egzaminų sistema sukurta taip, kad būsimajam studentui suteikiama nedaug galimybių įgyti tą profesinį pasirengimą, kurio jis norėtų“, – kalbėjo centro direktorė.
Pasak jos, moksleivių tėvai siūlo kuo greičiau ir radikaliau spręsti brandos egzaminų problemą, atsieti juos nuo tiesioginių stojimo rezultatų.
„Dar viena svarbi problema, kurią kėlė tėvai – tai mokinių profesinio orientavimo sistemos sukūrimas mokykloje nuo pradinių klasių. Tėvų nuomone, tai turi būti fiksuojama mokinio byloje kartu su nuolatiniu mokinio gabumų, pasiekimų vertinimu, kad keičiant mokymo įstaigą ši informacija nedingtų ir toliau būtų vykdomas sistemingas mokinio profesinis orientavimas“, – sakė pašnekovė.
Tėvai pabrėžė, kad vis dar per dideli mokymosi krūviai. Pašnekovė atskleidė, kad tėvai mano, jog vis dar per daug istorijos, biologijos, matematikos mokomosios medžiagos, ir siūlo dalį temų palikti aukštosios mokyklos kompetencijai.
„Tėvai teigia, kad mokymas pernelyg teorinis ir atitrūkęs nuo gyvenimo. Tai ypač ryšku gamtos mokslų programose. Jų nuomone, mokytojai perlenkia lazdą, manydami, kad kuo daugiau informacijos jie pateiks ir kuo daugiau reikalaus iš mokinio, tuo geriau jis išlaikys egzaminus“, – kalbėjo A.Malčiauskienė.
