Įrengiant moksleivio darbo vietą namuose reikia atsižvelgti į nemažai svarbių dalykų. Tai ir patogumas, ir apšvietimas, ir daugiafunkcionalumas (ir kūrybai, ir pamokų ruošai). Juk čia vaikas praleis nuo 20 iki 30 proc. laiko. Kad knygos nekristų iš lentynų ant galvos, pakaktų šviesos ir nereiktų lenktis arti prie sąsiuvinio, kad vaiko kojos jaustų atramą, o ne kabotų ore, kad kiekvienas daiktas turėtų savo vietą – tam reikia kruopščiai parinktų stalo ir kėdės.
Nuo ko pradėti?
Svarbu ir iš kokios medžiagos pagaminti baldai. Ji turėtų būtų ekologiškai švari ir atitikti būtinas normas. Tuo įsitikinti galima, gerai išstudijavus pirkinio sertifikatą. Rašomojo stalo stalviršis turėtų būti ne mažiau kaip 600x600 mm pločio, kad vaikas galėtų laisvai susidėti savo darbo priemones: sąsiuvinius, knygas, pieštukus. Kompiuterinio stalo – 160x80 cm, kad ant stalo stovinčio kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs optimaliu 50-60 cm atstumu. Stalo stalčiai neturi būti gilūs, kad vaikui ieškant kokios nors smulkmenos, nereiktų viso jo iškratyti.
Svarbiausia – individualus parinkimas
Dviejų pagrindinių baldų aukštis reguliuojamas pagal mokinio ūgį.
Jei vaikas dar neužaugo iki suaugusiems skirto 760 mm aukščio stalo ir standartinės 450 mm aukščio kėdės, jam bus nepatogu, jis slys, kuprinsis. Todėl, kad jūsų vaiko laikysena, ruošiant pamokas būtų taisyklinga, išrinkite jam tinkančius darbo baldus, kurių aukštis gali būti reguliuojamas, nepamirškite – vaiko ūgis greitai keičiasi.
Rekomendacijos:
Moksleivio ūgis/Stalo aukštis/Kėdės aukštis
Nuo 130 cm – 520 mm – 300 mm.
Nuo 130 iki 145 cm – 580 mm – 340 mm.
Nuo 145 iki 165 cm – 640 mm – 480 mm.
Nuo 160 iki 175 cm – 700 mm – 420 mm.
Daugiau kaip 175 cm – 760 mm – 460 mm.
Paprastai kalbant, stalo ir kėdės aukštis turi būti parinktas toks, kad vaiko alkūnės laisvai gulėtų ant stalo, nugara liestųsi kėdės nugarėlės, o kojos, sulenktos per kelius stačiu kampu, stovėtų ant grindų ar suoliuko. Vaiko krūtinė turėtų būti tiesi, pečiai – vienodame aukštyje, nugara remtis į atlošą, galva nenuleista. Gerai, jei kėdės sėdynė ir atkaltė sudaro šiek tiek didesnį nei 90 laipsnių kampą.
Geras apšvietimas – gero vaiko regėjimo garantas
Geriausia mokyklinuko darbo vieta,– jei jis sėdi nugara į sieną, o stalas – priešais. Jei tokios galimybės nėra, rašomąjį stalą medikai rekomenduoja statyti šonu prie lango taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės (kairiarankiams – iš dešinės). Būtinai reikia ir vietinio apšvietimo. Rekomenduojamas lempos atstumas nuo stalo paviršiaus – 30–40 cm. Šviesos srautas turi būti nukreiptas į stalviršį ir nemesti ryškių šešėlių. Pasirūpinkite ir tinkamu viso kambario apšvietimu, kad jame nebūtų prieblandos ir vaikui nereikėtų įtempti regėjimo.
Kai vaikas mokosi, patarkite jam, kad rašydamas pasuktų sąsiuvinį į kairę 30 laipsnių kampu taip, kad šviesa sklistų iš kairės pusės, o apatinio sąsiuvinio kraštas būtų ties krūtinės viduriu. Skaitydamas knygą, tegu ją laiko pakėlęs 45 laipsnių kampu. Atstumas nuo akių iki knygos ar sąsiuvinio turi būti lygus rankos nuo alkūnės iki riešo ilgiui (apie 35-40 cm). Jei vaikui sėdėti tenka ilgai, kas 20–30 min. paraginkite jį pajudėti, atlikti nedidelę mankštą.
Na ir pabaigai: spalvų gama vaiko kambaryje turi būti jam maloni. Tai gali būti vienspalvis arba dviejų harmoningų spalvų variantas. Psichologai pataria pasirinkti šiltus gelsvus, žalsvus, alyvinius arba rausvus atspalvius. Reikėtų vengti tapetų su geometrinėmis figūromis, nes oftalmologų nuomone, tokie raštai neigiamai veikia regėjimą. Geriau rinkitės abstrakčius raštus. Geras sprendimas – sienas palikti lygias. Vis tiek greitai ant jų kabės jūsų atžalos plakatai, piešiniai, o gal diplomai ir medaliai.
Asta Geibūnienė
