Pasaulinei kontracepcijos dienai paminėti skirtas tyrimas nustatė, kad tik kas penktas paauglys Lietuvoje (23%) yra gerai informuotas apie kontracepcijos priemones. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 45%. Lietuvoje didelė dalis paauglių vis dar mano, kad lytinio akto nutraukimas yra efektyvus kontracepcijos būdas, nors specialistai jį laiko itin nepatikimu.
Mokiniai kreipiasi ne dėl prevencijos, bet dėl pasekmių
Atrodo, seksualinio gyvenimo mitus jiems turėtų išsklaidyti mokykloje, tačiau 26 procentai jaunuolių nurodė, kad negavo informacijos dėl to, jog mokyklos nesukūrė sąlygų įgyti žinioms apie apsisaugojimo priemones. O ką apie lytinį švietimą mano pačios mokyklos?
Lina Miškinienė, Vilniaus „Antakalnio“ vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė teigė, kad atskirų dalykų šia tema nėra – lytinis švietimas integruotas į esamas pamokas. Toks bendrinis ugdymas prasideda jau nuo ketvirtos klasės – moksleiviai lytiškai šviečiami biologijos, etikos pamokose. „Bet turime ir atskirų paskaitų apie rizikingą elgesį, lytiškai plintančias ligas, brendimą“, – pasakojo mokyklos atstovė. Į jas kviečiami specialistai iš, pavyzdžiui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro.
Tiesa, apie kontracepciją išskirtinai nekalbama ir, juo labiau, nevyksta jos naudojimo demonstracijos. „Ne nuo to reikia pradėti. Svarbiausi įdiegti tinkamo elgesio modelius“, – teigė L. Miškinienė. Į specialistę gali kreiptis ir moksleiviai, kuriems iškyla kokių nors klausimų lytinio švietimo tema, bet mokiniai, esą, tuo naudojasi labai retai. Dažniausiai ateina vienuoliktokai ar dvyliktokai ir klausia apie LPL ar kur dėl jų kreiptis.
Lytinis švietimas – ne tik biologijos, bet ir kūno kultūros pamokose
„Viskas vyksta pagal „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą““, – teigė Jolita Papečkytė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Pagrindinis jaunimo lytinio suvokimo ugdymas vyksta devintoje–dešimtoje klasėje. Atsižvelgiama ir į auklėtojų pageidavimus. Mergaitėms dėstoma apie apie sveikatą, higieną, lytiškumą. „Mano nuomone, su berniukais apie tai turi šnekėti vyras“, – sakė J. Papečkytė.
Apie kontracepcijos naudojimą tiesiog papasakojama, o jau tada paliekama laisvė rinktis. Jeigu moksleiviams kyla kokių nors klausimų, šiuos galima pateikti raštu ir jie bus aptarti kito susitikimo su specialiste metu. „Mūsų vaikų kontingentas kitoks, tad jie daugiausiai domisi apie žalingų įpročių poveikį kūdikiui“, – teigė J. Papečkytė.
Vilniaus „Gabijos“ gimnazijoje lytinis švietimas vyksta integracijos principu – taip Balsas.lt žurnalistui teigė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alma Mikailionienė. Pradinukai to sulaukia pasaulio pažinimo pamokose, vėliau tai tęsia biologija, kūno kultūra. Vyksta ir atskiri užsiėmimai su specialistu. Tiesa, tai būna devintoje–dešimtoje klasėje ir kartą per metus.
Pernai įvyko renginys, kai visuomenės sveikatos specialistas susitiko ir su moksleiviais, ir su tėvais. Tada jiems kalbėta ir rodytos kontracepcijos priemonės. „Jokių priekaištų tikrai nesulaukėme, bet susidomėjimo dar vienu renginiu irgi nėra“, – teigė A. Mikailionienė.
Lytinis švietimas – ne tik apie kontracepciją
„Žinios apie kontraceptines priemones neturi būti pateikiamos kaip priimtina alternatyva susilaikymui nuo ankstyvų lytinių santykių“, – komentuodama paauglių lytinį švietimą Lietuvoje teigė Aida Janionytė, Švietimo ir mokslo ministerijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa buvo patvirtinta 2007 metais. Lytiškumas šiuo atveju apima biologinius, psichinius, sociokultūrinius ir dvasinius aspektus.
Pati programa yra dvipusė: ugdomoji dalis turi jaunus žmones mokyti apie santykius, lytinę šeimą ir santuoką, taip ruošiant juos atsakingam savos ateities kūrimui. Prevencinė pusė turi vykdyti ankstyvų lytinių santykių ir jų problemų – lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo – prevenciją. Šių temų aptarimas integruojamas į esamas pamokas arba skiriami atskiri užsiėmimai.
Priklausomai nuo moksleivių amžiaus, mokytojai su jais turėtų diskutuoti ne tik apie šeimą, lytį, kultūra, visuomenę, bet ir apie lytinę sveikatą (brendimą, higieną, kontracepcijos priemones ir jų naudojimo pasekmes) ir rizikingą elgesį (kas tai yra ir kaip atsispirti neigiamai aplinkos įtakai). Kontracepcija nėra išskiriama kaip vienintelė ir svarbiausia tema – apie ją kalbama ankstyvų lytinių santykių, šeimos planavimo, lytiškai plintančių ligų kontekste. A. Janionytės teigimu, visa tai atitinka moksleivių brandos lygį, nepažeidžiant jų privatumo ir kuklumo ribų.
Pagal mokytojų apklausas ši programa, esą, daro teigiamą poveikį vaikams, „padeda jaunimui apsispręsti dėl savo poelgių“.
Taip pat skaitykite:
Dalis paauglių mano, kad nuo nėštumo gali apsaugoti dušas po lytinio akto (APKLAUSA)
Kontracepcijos mitai: „Coca-cola" arba odekolonas nuo nepageidaujamo nėštumo
Martynas KLIMAS
