Paskaičiau ir liūdna pasidarė. Susidariau vaizdą, kad mokiniai ir mokytojai - dvi skirtingos respublikos. Pažįstu daugybę mokytojų, bet miegančių per pamokas dar nesutikau (gal man pasisekė). Girdžiu, kaip nuolat nagrinėjamos auklėjimo ir mokymo problemos, net namuose, net per šventes. Nežinau kitos tokios profesijos, kur žmogus neštųsi tokį emocinį krūvį į namus, kad jo mintyse neliktų vietos beveik niekam. Gal idealizuoju? Nemanau. Gyvenu su mokytoju.
O kas davė teisę manyti, kad mokytojas - ne žmogus. Negi jis neturi net galimybės save apginti? Tegul man pasako, kaip jis turėtų reaguoti į kvailas replikas per pamokas, užgauliojimus? Gal į nosį kokima kvailiui vožtelėti. Juk teisėjams ar gydytojams nereplikuojame. Jie nepajuokaus. O mokytojas - bejėgis, užspaustas politikų, švietimo reformų ir išpuikusių tėvų, kurie patys bijo savo atžalų. Teko klausytis mamos, kuri verkdama skundėsi, jog jau dabar bijo savo sūnaus antroko. Kas laukia mūsų visų?
Manau, kad gyvename valstybėje, kur iš mokytojo bandoma padaryti "prostitutę", kuri turi patikti ir įtikti daugumai: tėvams, valdžiai, ministerijai ir vaikams. Vienas žodis - tavęs jau nepasirinko, tu jau neturi krūvio, nepopuliarus. Juk ne paslaptis kad dalį mokytojų mokiniai renkasi. Gal jau pradėkite mokytojai mokytis apie stulpą viliotinius šokti. Mūsų ministras gali sekspertės paklausti, kaip tai daroma...

Man tai mokykla visai patiko. O kaip senai tai buvo, jau keturiolikti metai eina, kaip baigiau. Patiko ir matematika ,ir lietuviu, ir fizika ir darbu pamokos, kai reikejo obliuoti lentutes. pabaiges istojau i univera ir ji baigiau. bet kas is to. gavau 'gerai' apmokama darba, po magistranturos. padirbau pora metu, po to nusibodo. paprasciausiai neapsimoka dirbti Lietuvoj protini darba.

Dabar paklausoj barmenai, striperiai visoki. Zodziu judam vakaru dirbtino blizgesio ir tustybes aukstinimo link. Man tai labai nepatink. Tuscio turinio TV, seimo klounada. Lietuva pasikeite nuo 1990 metu ir tebesikeicia blogyn. Bergzdzios valdzios pastangos tvarkytis. Gal jie neturi svertu? Bet ka jie tada veikia seime ir vyriausybeje? (Gal jie visai - "ni tiu tiu ?" :) )

šiandien mokykla tai mažas pragaras

Kai kam lengva. o kai kam labai sunku, yapč tiems, kurie iki peitu per pamokas snaudžia (as apie mokytojus), o po pietų korepetitoriais dirba.

1 mitas - mamytė pasakojo, kad tai bus žmogus, kuris mokys gyvenimo.

Mokykloje didžiausias dėmesys skiriamas akademinėms žinioms, mokėjimams ir įgūdžiams formuoti. Mokykla - tai ir yra gyvenimas, o ne kažkas šalia gyvenimo.
Tačiau mokykloje nemokoma duoti kyšių, išsisukti nuo mokesčių, pakišti policijai kitą žmogų vietoj savęs padarius nusikaltimą- vos ne pagrindinių dalykų, taip reikalingų Lietuvoje, nes čia oficialioji teisė ir moralė yra deklaratyvi, bet ne reali. Bet kaip tokie dalykai kai kurių išmokstami, tiesiog idealiai. Ne visada mokykla tokiais atvejais yra nuošalyje, oi ne visada, tačiau neoficialioji kultūra, kol ji NEOFICIALI, akių nebado.
2 mitas -"Priklauso nuo to, kaip tu sugebi prisitaikyti". Prisitaikyti reikia, bet ne prie mokytojo: mokytojas tik išsako tai, kas priimtina visiems, kaip reikia elgtis mokykloje, klasėje, pirmiausia vieniems su kitais. Jei straipsnį skaitytų žmogus, nebuvęs mokykloje, jam pasirodytų, kad kai kurie mokytojai nieko kito neveikia, tik terorizuoja mokinius.
Tiesa, kai vaikų nepriežiūra ir neauklėjimas dažnos šeimos reiškinys , bet kokie mokyklos reikalavimai daugeliui tėvų (ne vaikų - tėvų, paskui vaikai perima tėvų požiūrį) yra atgrasūs. Nors... toli gražu ne visada tėvai žino ir supranta, ką mokytojai su jų vaikučiais išdarinėja. Blogiausia, kad kai kuriems prisitaikyti prie bendražmogiškųjų reikalavimų darosi ypatingai sunku.
3 mitas - 'Vėlgi, ar ne patys mokytojai save žemina, nekreipdami dėmesio į paprasčiausių mokinių įžeidinėjimus.' Turėjau vieną mokytoją, kuri nieko kito neveikdavo per pamokas, tik atsakinėdavo į mokinių replikas. Bendraklasis, kuris laidydavo tas replikas, dabar dirba saugume. Yra dalykų, kurių nereikia praleisti pro ausis, yra smulkmenos, kurias pro ausis praleidus, kitas mokinys prisimena su dėkingumu: kodėl dažniausiai gerieji mokiniai, baigę mokyklą, net nesisveikina, tačiau keiktas ir auklėtas chuliganėlis, ant kurio pykta ir bartasi, bet ne sykį ir atleista, kiekvieną kartą susitikęs pasisveikina.
4 mitas - o gal atitinkamai formuojama šio portalo mintis: mokytojai negali streikuoti.
O kaip tada su gyvenimo mokymu? Juk mokinys, matęs streikuojantį mokytoją, žymiai drąsiau ryšis streikui pats, negu kitos mokyklos mokinys, kur mokytojai sėdėjo suskliaudę ausis. Bailumas irgi perduodamas. Kaip ir niekšiškumas.
5 mitas- dėl visko kalti LENGVABŪDŽIAI mokytojai: "Ar lengva būti mokiniu, kai mokyklose nėra pakankamai knygų, nėra pakankamai gerų mokytojų ir yra tik pastovus priekaištavimas tau, koks tu blogas ir panašiai." Geras mokytojas ne tas, kuris moka EMOCIŠKAI prisirišti prie savęs mokinį ir duoda suprasti, kad štai kolega - ne tik mokyklos, bet ir apskritai švietimo nelaimė, o tas, kuris nori padėti jums mokytis. Bet išmokti turite turėti visų pirma jūs, o ne mokytojas ar kažkas kitas. Juk labai keista, kad vyresniųjų klasių mokiniai aptarinėja mokytojos išvaizdą, suskaičiuoja likusius dantis (o juk žmogaus teisi gynėjai išdaužė), mokomi atmesti bet kokį pasiūlymą, ateina sėdėti ne dirbti, mat, reikia padėti įrodyti, koks baisus tai žmogus ir paginti sistemą, rengiančią ateičiai emocinius vargetas, kuriuos apsišaukėliai žmogaus teisų gynėjai, apsimetėliai kovotojai su korupcija ateityje sėkmingai tampys už virvučių, nes jau šiandien apie juos - mokinius - kaupiami tam tikri duomenys. Ir kuo daugiau jie prisidirbs, kuo daugiau bus kompromatų, tuo paprasčiau valdomomis marionetėmis taps.

Matyt, ne vaikams rašyti apie mokytojo darbą. Povandeniniai rifai, kurių esama švietimo sistemoje, ne vaikams suprantami, o tik tiems, kurie manipuliuoja vaikais.
Kiek suprantu, portalas Balsas.lt artimas Tomkui, tad nieko kito tik lėkšto straipsnelio buvo galima ir tikėtis (ieškojau straipsnio apie patyčias mokykloje, tik jis jau operatyviai nudangintas). Ką gi - reikalinga pusdebilių karta, tokia sėkmingai ir auginama padedant saugumui, policijai ir žurnalistams.