Ne visada viskas būna kaip pasakose: „princas sutiko princesę ir jie ilgai, laimingai gyveno...“. Meilė – jausmas, kuriam reikia dviejų žmonių. O ką daryti, jei tas jausmas aplanko tik vieną? Visi, kas bent kartą yra mylėję, be abejo, supranta, kaip gera jausti šilumą širdyje ir kaip skaudu, kai ta šiluma dingsta. Nors, kaip sakoma, geriau mylėti ir prarasti, negu visai nemylėti.
Žinutės, į kurias nesulauki atsakymo, skambučiai, kurie taip ir lieka neišgirsti – visa tai taip žeidžia... Atrodo, net pasaulis nustoja suktis, o visos dienos tampa pilkos, vienodos ir beprasmiškos. Tai kaipgi išsivaduoti nuo tos piktos bacilos, žalojančios protą ir jausmus?
Lengviausia yra pasakyti: „pamiršk tai, nereikėjo nieko pradėt“. O ką daryti, jei į šitą bėdą įklimpai, o pamiršti visko tiesiog neišeina? Išmesti žmogų iš širdelės bei minčių – ilgas ir sunkus darbas. Pirmiausia reikia stengtis kuo mažiau galvoti apie savo meilės subjektą: draugai, gamta, vakarai mieste, naujos pažintys...
Draugai – pats geriausias vaistas sprendžiant tokias problemas. Jie netik neleidžia liūdėti užsidarius namuose, bet taip pat gali išklausyti ir patarti. Tačiau kad ir kokie geri jų patarimai būtų, rimtesnės pagalbos prašykite tik pas artimiausius draugus – visi mes esame žmonės, o žmonės ne visada yra tokie geranoriški, kaip gali pasirodyti.
Nauja simpatija taip pat geras būdas pamiršti seną meilę. Tačiau tik tokiu atveju, jei šį kartą sulaukia atsako.
Yra ir kitas būdas: visada galima pabandyti prisivilioti savo meilės subjektą.
Verkšlenimai nieko nepakeis, reikia veikti rimtai ir apgalvotai. Truputėlis pastangų ir didelis noras gali padaryti stebuklus. Pirmas žingsnis išsvajoto žmogaus link turėtų būti situacijos išsiaiškinimas. Juk žinant, kodėl tavo meilė nesulaukė atsako, daug lengviau kažką keisti. Žinoma, viskas turi būti daroma saikingai, įkyrumas nieko gero neduos.
Draugiški pokalbiai apie nereikšmingus dalykus, diskusijos apie darbą, patarimai mokslo klausimais, netyčia susidūrę žvilgsniai ar atsitiktinis susitikimas bendrų draugų kompanijoje – visa tai idealios priemonės pasiekti mylimąjį, tik reikia mokėti jomis naudotis.
Reikia labai gerai pažinti žmogų, tapti jo draugu ir tik tada siekti, kad jis tave pamiltų. Visa tai nevyksta greitai, todėl reikės labai daug laiko, pastangų ir kantrybės. Kas be nutiktų, reikia susitaikyti su mintimi, kad, nepaisant dedamų pastangų, gali nieko ir neišeiti.
Meilė – labai subtilus ir trapus dalykas. Itin džiugu ją atrasti, o prarasti be galo baisu. „Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“, – sako žmonės. Kiekviena nesėkmė ko nors išmoko, tačiau geriausia būtų mokytis kitokiais būdais, o meilės subjektus rinktis labai atsargiai ir save atiduoti tik žmogui, kuris yra tikrai to vertas.
Dovilė Dambrauskaitė
