Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos laida „Šiandien“
Medicinos ir odontologijos studijos – daugelio jaunuolių svajonė, bet įstoti gali tik geriausi mokyklų absolventai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, smarkiai ribojamas priėmimas, tad nepatekusieji bando laimę svetur, nemažai jų – Latvijoje.
Rygos aukštojoje mokykloje užsieniečiai sudaro 13 proc. studentų. Jų – daugiau nei 700, daugiausiai iš visų Latvijos universitetų. Studijuoja švedai, norvegai, suomiai, britai, ispanai, olandai, bet daugiausia – vokiečių. Mokoma anglų kalba.
„Norėjau studijuoti Vokietijoje, bet nepatekau. Rinkausi – studijuoti Vengrijoje ar Latvijoje, pasirinkau Latviją, nes galiu mokytis anglų kalba. Man tai – privalumas“, – teigė medicinos studentas iš Vokietijos Jasperas Frese.
Užsienio studentai universiteto kasą per metus papildo 17 mln. eurų.
„Žinoma, jie ir diktuoja savo taisykles. Turime stengtis, mokėti anglų kalbą, taigi užsienio studentai padeda ir mums kelti kvalifikaciją. Auga mūsų universiteto konkurencingumas tarp Europos universitetų“, – mano Rygos Stradins universiteto rektorius Janis Gardovskis.
Būsimiems gydytojams patinka, kad studijuodami Rygoje, jie gali mokytis anatomikume. Vakarų Europos universitetai perėjo prie plastikinių kaulų ir organų. Be to, vyresniųjų kursų studentai daug laiko praleidžia ligoninėse.
„Negaliu palyginti, nes niekur prieš tai nestudijavau, bet esu patenkinta – nauja klinika, įranga, puikūs profesoriai“, – džiaugiasi odontologijos studentė iš Suomijos Eveliina Raivio.
„Gausime Europos Sąjungos šalies diplomą, tad Vokietijoje, kur gydytojų – žinoma, ne dideliuose miestuose, o provincijoje – trūksta, visada rasiu darbo“, – įsitikinęs medicinos studentas iš Vokietijos Benjaminas Bischmannas.
Tiesa, šio universiteto patirtį diegti kitose aukštosiose mokyklose būtų sunku. Kitų sričių – žemės ūkio ar švietimo – studentų srautą smarkiai riboja nacionaliniai ypatumai. Čia studijos orientuotos pagal tarptautinius medicinos ir odontologijos standartus.
„Šios sritys turi savo nišą ir aiškią konjunktūrą Europos Sąjungoje ar kitose Europos šalyse – Norvegijoje, Šveicarijoje“, – teigė Latvijos aukštojo mokslo tarybos vadovas Janis Vetra.
Švietimo vadovai santūriai varsto, ar Latvija gali tapti tarptautinio aukštojo mokslo centru. Tam universitetai turi užtikrinti aukštos kokybės studijas, dėstoma turi būti angliškai, o diplomai – visuotinai pripažįstami.
