Per metus mūsų šalyje pagimdo apie 1 tūkst. pilnametystės nesulaukusių merginų, panašus ir abortų, atliekamų 19 metų nesulaukusios merginoms skaičius, bet kol kas nėra bendro sutarimo, kas ir kaip turėtų šviesti jaunus žmones aktualiais lytinio gyvenimo klausimais.
Dažnai tėvai linkę šią užduotį perduoti mokyklai, o joje dirbantys specialistai tikina, kad šiuo metu nėra nei sąlygų nei bendros strategijos, kas ir kaip tai turi daryti. Svarus atrodo ir kitas pedagogų argumentas, kad pirmiausiai nuoširdus pokalbis su jaunuoliu, išgyvenančiu sudėtingą paauglystės laikotarpį, turi būti pradėtas šeimoje. Deja, retam tėvui ar motinai iš tikrųjų pavyksta atrasti reikiamus žodžius ir pasakyti juos neraustant.
Labiausiai tėvai bijo neplanuotų nėštumų
Neseniai Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos ir „Bayer HealthCare“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 9 iš 10-ies Lietuvos gyventojų baiminasi išgirsti apie lytinį gyvenimą pradėjusį paauglį: 46,2 proc. respondentų išgąsdintų neplanuotas nėštumas, 25,9 proc. baiminasi lytinių infekcijų, 10,1 proc. – aborto. Tik 8,3 proc. respondentų nurodė, kad žinia apie tai, kad jų paauglys pradėjo seksualinį gyvenimą, neišgąsdintų. Apie 5 proc. apklaustųjų teigė bijantys ankstyvos santuokos, 1,7 proc. – blogesnių mokslo rezultatų. Tyrimo metu buvo apklausti 856 15–50 amžiaus respondentai.
„Parengti nepilnametį lytiniams santykiams tėvai yra pasirengę tik iš dalies, nes jie patys neturi pakankamai žinių ir informacijos. Suaugusieji dažniausiai pasakoja apie lytiniams santykiams tinkamą amžių, supažindina su pasekmėmis – neplanuotu nėštumu ar infekcinėmis ligomis, tačiau per mažai dėmesio teikia neplanuoto nėštumo prevencijai“, – sakė Esmeralda Kuliešytė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė.
Pasak pašnekovės, svarbu, kad jauni žmonės gebėtų patys priimti sprendimus ir apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.
Kas turėtų šviesti jauną žmogų?
Tyrimo duomenys atskleidė, kad net 37,8 proc. respondentų mano, kad informacijos apie kontracepciją paauglys turėtų gauti iš savo tėvų, 35 proc. apklaustųjų teigė, kad šią informaciją turėtų suteikti mokyklose dirbantys mokytojai per lytinio švietimo pamokas, 12 proc. respondentų teigė manantys, kad informuoti jaunimą turėtų specialistai dirbantys nevyriausybinėse organizacijose ir 6,7 proc. respondentų patikėtų šį darbą gydytojams.
Kiek daugiau nei 4 proc. apklaustųjų teigė, kad paauglius apie kontracepciją turėtų informuoti internetas ir kita žiniasklaida, 2,6 proc. sakė, kad tai turėtų padaryti broliai, seserys ar kiti giminaičiai, o 1,6 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad paaugliams apskritai nereikia teikti informacijos šia tema.
Tėvai nežino, kaip kalbėtis su vaikais
11 proc. gyventojų nepilnamečiams pirmiausia kalba apie lytiniams santykiams tinkamą amžių, 6,4 proc. – apie emocinio ryšio su partneriu svarbą, 4,8 proc. sako įspėjantys dėl neplanuoto nėštumo, o 2,1 proc. – lytiškai plintančių infekcijų.
Beveik pusė apklaustųjų (46,6 proc.) apie lytinius santykius yra linkę pateikti fragmentinę informaciją – pasakoja apie viską po truputį. 10,5 proc. gyventojų nepilnamečiams apie lytinį gyvenimą nieko nepasakoja, nes nežino, kaip su nepilnamečiu kalbėtis šia tema. Vyrai dažniau nei moterys nurodė nekalbantys su paaugliais apie lytinį gyvenimą.
„Dabartiniai suaugusieji neturėjo tinkamo pavyzdžio vaikystėje iš savo tėvų, kaip, kada ir ką reikėtų kalbėti su savo vaiku apie intymų gyvenimą ir jo pasekmes. Taigi, suaugusieji turėtų suprasti, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savo pačių lytiniu švietimu, kad mokėtų vaikui suprantama kalba papasakoti, paaiškinti, diskutuoti“, – teigė psichologė Karolina Bajoriūnienė.
Kontraceptinių priemonių paaugliui nupirktų tik 8 proc.
„Tėvai nepilnamečių neplanuoto nėštumo ar infekcinių ligų prevencija pradeda rūpintis gerokai per vėlai. Dažniausiai tik sužinoję apie pirmuosius lytinius santykius bando inicijuoti pokalbį, suteikti informacijos apie kontracepciją, nukreipti pas specialistą ar imasi kitų veiksmų“, – pavėluotą reakciją akcentuoja E. Kuliešytė.
Sužinoję, kad nepilnametis jau yra turėjęs lytinių santykių, 47,2 proc. apklaustųjų pirmiausia jam papasakotų apie kontracepciją, o kontraceptinių priemonių nupirktų tik 7,8 proc., 22,5 proc. nukreiptų pas ginekologą pasikonsultuoti, 12,3 proc. bandytų atkalbėti nuo kitų lytinių santykių. Vis dėlto 7,4 proc. gyventojų sako, jog lytinis gyvenimas yra atžalos asmeninis reikalas, tad į situaciją nesikištų.
Apklausa atskleidė skirtingus vyrų ir moterų ketinimus. Didesnis procentas moterų nei vyrų nukreiptų konsultuotis pas ginekologą, o atkalbinėtų nuo kitų lytinių santykių ar iš viso nesikištų daugiau vyrų.
„Gydytojo vaidmuo nepilnamečio lytiniame švietime turėtų būti reikšmingas. Būtent specialistas galėtų paskatinti atidėti seksualinio gyvenimo pradžią, o jei nepilnametis jau jį yra pradėjęs – supažindinti su kontracepcijos galimybėmis bei grėsmėmis jų nenaudojant“, – sako dr. Žana Bumbulienė, akušerė ginekologė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos valdybos narė.
Nėštumo atveju – ir palaikymas, ir skatinimas daryti abortą
48 proc. apklaustųjų teigė, kad, sužinoję apie paauglio neplanuotą nėštumą, pirmiausia palaikytų moraliai ir paremtų finansiškai ir savo atžalą, ir partnerį. 19,4 proc. elgtųsi taip, kaip norėtų jų vaikai. 8 proc. gimusį kūdikį augintų kaip savo, o 6,3 proc. skatintų nutraukti nėštumą.
Finansiškai ir moraliai savo atžalą ir partnerį labiau remtų moterys (moterys – 50 proc., vyrai – 46 proc.), o nėštumo nutraukimui labiau linkę pritarti vyrai (vyrai – 8 proc., moterys – 5 proc.).
Lyginant pagal amžių, moraliai ir finansiškai savo vaiką ir partnerį labiau palaikytų vyresnio amžiaus (40–50 metų) žmonės – 56 proc.
Tyrimo metu tarp respondentų atsakymų buvo ir tokių, kurie teigė, kad neplanuoto nėštumo atveju paauglio išsižadėtų, išvarytų iš namų, pasitaikė atsakymų, kurių autoriai nurodė, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms skatintų dėl neplanuoto nėštumo tuoktis.
Kada apie lytinį gyvenimą reikia kalbėtis su vaikais?
Apibendrindama atlikto tyrimo rezultatus E. Kuliešytė sakė: „Suaugusieji, kurie turi vienokio ar kitokio amžiaus vaikų neabejotinai supranta lytinių santykių reikšmę ir žino apie pavojus, susijusius su lytinio gyvenimo pradžia. Tėvai dažniau linkę pristabdyti suaugusiųjų gyvenimą skubantį gyventi paauglį ir šis siekis itin išryškėja, kai tėvai bando su vaikais kalbėtis apie amžių, kuomet reiktų pradėti lytinį gyvenimą, įspėja apie neplanuotą nėštumą ir lytiškai plintančių infekcijų pavojų. Iš tiesų tėvai turėtų kalbėtis su savo vaikais, kai šie sulaukia 14–15 metų, apie lytiškai plintančių ligų prevenciją ir apsaugą nuo neplanuoto nėštumo.“
Specialistės teigimu, kaltinti tėvų pasyvumu negalima, nes šiuo metu Lietuvoje nėra nei vienos programos ar strategijos, kuri padėtų tėvams suvokti, kai visą šią informaciją jie turėtų perteikti vaikams.
Pas mediką savarankiškai – tik nuo 16 metų
E. Kuliešytė taip pat akcentavo ir tai, kad dažnai jaunuoliai aktualią informaciją norėtų gauti iš specialistų, bet pagal galiojančią tvarką gydytojai asmenis iki 16 metų gali priimti tik lydimus tėvų arba globėjų, o ir patys jaunuoliai savarankiškai medikų durų dažnai nevarsto.
„Reiktų daugiau politinės valios, nes nuo politikų priklauso, kokie šalyje atsiranda teisiniai dokumentai ir reglamentavimas. Strategijų, programų kūrimas bei šiuo metu teikiamų paslaugų peržiūrėjimas turėtų būti vykdomosios valdžios darbo prioritetai. Tai turi būti daroma, kad paslaugas ir informaciją jaunimas turėtų gauti laiku“, – sakė specialistė.
Ginekologė Žana Bumbulienė, kalbėdama apie paauglių seksualinio gyvenimo pradžią, sakė: „Vis jaunesni paaugliai tampa lytiškai aktyvūs. Lietuvoje lytinio debiuto vidurkis yra 16–17 metų amžiaus, retėja paauglių santuokos ir daugėja vienišų nepilnamečių mamų.“
Specialistė teigė, kad kad apie pusę paauglių per pirmus lytinius santykius nenaudoja jokios kontracepcijos: „Laiko tarpas nuo lytinio gyvenimo pradžios iki apsisaugojimo priemonių panaudojimo – vieni metai. Tad neturėtumėme stebėtis, kad pastojančių paauglių per pirmą pusmetį nuo lytinio gyvenimo pradžios skaičius siekia apie 50 proc.“
Medikė teigė, kad gydytojo vaidmuo formuojant jaunimo požiūrį lytinį gyvenimą nėra didelis, nes medikai gali kalbėtis tik su tais jaunais žmonėmis, kurie patys ateina konsultuotis.
