Prieš pradedant savo studijas, dažnai būdavau paklausta, ruošiuosi studentauti ar studijuoti. Studentauti, mano supratimu, reiškia visą semestrą tūsintis ir nevaikščioti į paskaitas, o per sesiją naktimis dirbti. Studijuoti – diena iš dienos stropiai mokintis. Tuo metu dar nemačiau skirtumo tarp šių dviejų sąvokų, tačiau tikėjausi to, ką man žadėdavo visi vyresni žmonės: „Studijų metai tau bus patys geriausi!“. Ir netgi studijoms prasidėjus, kai buvau nusiteikus mokintis, man buvo sakoma – „Tai jau studentauji“. Ir štai supratau, kad viskas priklauso tik nuo to, ką pats pasirenki.Nors ant nosies jau Kalėdos, tačiau kai kurie vis dar negali atsigauti po pašėlusios vasaros ir toliau naktimis siaučia po miestą. Išties, socialiniame tinklapyje „Facebook“ vis dar nenustoju gauti pakvietimų į „tūselius“ ar koncertus, kurie vilioja ir primena vasarą. Ir kiekvienąkart pagalvoju, kad būtų be galo linksma išlėkt pasiaust, bet, kai suprantu, kad tuomet mano darbai susikraus į dar didesnį kalną paskutinei minutei ir kaip stipriai aš nemėgstu dirbti paskutinę bemiegę naktį, atsisakau. O ar gailiuosi? Galbūt. Bet ryte man neskauda galvos, būnu pakankamai išsimiegojus ir pagaliau pradėjus rašyti kursinį.
Dažnas nesupranta, kaip galima gerai praleisti laiką skaitant, įgaunant žinių. Tiesa, pati irgi to ilgai nesupratau, tačiau dabar, mano nuomone, turiningai praleistas penktadienis skaitykloje atrodo patrauklesnis variantas nei lakstymas iš baro į barą leidžiant pinigus, kurių ir taip kišenėse nėra. Ypač žiemą, kai visai nesinori kišti nosies į lauką. Tik būna keista sulaukus skambučio skaitykloje, ragelyje išgirsti: „Ką?! Penktadienį tu skaitykloj?!“. Tada ir galvoju, ar tai, kad penktadieniais neinu tūsintis, reiškia, kad aš visai nesociali? Juk penktadienis filmuose bei muzikoje visame pasaulyje asocijuojasi su nesibaigiančiomis linksmybėmis. Vis dar nesuprantu kodėl. Tikriausiai aš taip susidėliojau savo prioritetus, bet, žinoma – kiekvienam savo.
Tačiau kiekvienas su manimi sutiks, kad vien dirbti ir mokytis be jokio atsipalaidavimo yra neįmanoma. Kiekvienas mūsų randa skirtingus būdus atsipalaiduoti: barai, klubai, baseinas, šokiai, koncertai, filmai, spektakliai, baletas, opera, parodos... Mano nuomone, puikus būdas atsipalaiduoti – nueiti į spektaklį, o po jo susirinkti pas ką nors namuose, žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, gurkšnoti vyną ar arbatą. Linksmai praleistam vakarui visai nebūtina ant veido užsidėti makiažo kaukės, rėkti visa gerkle ir kuo daugiau kartų būti nufotografuotam.
Didelė dalis to, ką šiais laikais suprantame kaip studentavimą, yra mūsų gerai pažįstamas alkoholis. Ir ne melas, kad dažnas studenčiokas vakarais suka į barą, klubą ar alkoholio skyrių parduotuvėje. Ar tai psichologinės problemos, ar stresas, ar neturėjimas, ką veikti – nesvarbu, tačiau tai yra vienas iš būdų, padedančių daugeliui studentų išgyventi dar vieną sesiją. Dažniausiai tai baigiasi miego trūkumu ir sunkia ateinančia diena. Man kyla klausimas – ar studentas tikrai jaučiasi geriau po ilgos nemigos nakties, kai kitą dieną jis pasiryžęs išsėdėti keturiose paskaitose?
Kaip jau minėjau – kiekvienam savo ir kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, kas jam ar jai labiau priimtina. Pati tikriausiai pasirinkau studijavimą vietoj studentavimo, nors, gerai pagalvojus, šios sąvokos gana atgyvenusios. Tiesiog karts nuo karto kiekvienas studentas susiduria su nedidele dilema: ar rytojaus dieną eiti į paskaitas, ar šėlti visą naktį – kiekvienam savo.
Berta Radionovaitė
