Gruodžio 16 d. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė Tarptautinį pilietiškumo ir pilietinio ugdymo tyrimą („International Civic and Citizenship Education Study“, ICCS). Jį 2009 metais atliko Tarptautinė švietimo vertinimo asociacija (International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA). Tyrime analizuojami 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai.
Tyrimo tikslas yra ištirti aštuntos klasės mokinių pilietines žinias, gebėjimus ir nuostatas bei palyginti juos su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais. Naudojant mokinių testus ir klausimyną, buvo vertinamos mokinių žinios (faktai, supratimas, priežastingumas), nuostatos, elgesys, intencijos, mokinio aplinka, dalyvavimas politinėje, visuomeninėje, kultūrinėje, socialinėje veikloje. Tyrimo duomenys lyginami su 38 šalių panašaus amžiaus mokinių rezultatais.
Tokiame tyrime Lietuva dalyvavo antrą kartą, pirmą kartą mūsų šalies aštuntos klasės moksleivių pažiūros ir žinios buvo tikrinamos 1999 m.
Geriausiai šiame tyrime pasirodė Skandinavijos šalys: aukščiausi įvertinimai buvo Suomijos ir Danijos – šios šalys surinko po 576 taškus, trečioje vietoje – Korėja (565 taškai), Taivanas (559 taškai) bei Švedija (537 taškai). Mažiausiai taškų surinko Tailandas (452), Gvatemala (435), Indonezija (433), Paragvajus (424) bei Dominika (380).
Lietuva surinko 505 taškus, tiek pat gavo ir Ispanija, o Rusija – 506. Specialistų teigimu, tokio pobūdžio tyrimuose nereikėtų stengtis mokinių pasiekimų lygiuoti į grafas, tad ir Austrijos, kurios rezultatas - 503 taškai negalima vertinti kaip atsiliekančios nuo Lietuvos.
Bendras tirtų Europos šalių vidurkis – 514 taškų, visų tyrime dalyvavusių šalių, įskaitant tokias valstybes, kaip Tailandas, Taivanas, Indonezija, Korėjas ir kt., bendras vidurkis – 500 taškų.
Lietuvoje šiame tyrime dalyvavo 3911 šalies moksleivių, kurių amžiaus vidurkis yra 13,5-15,5 metų. Tyrime taip pat dalyvavo apie tris tūkstančius pedagogų ir du šimtus mokyklų vadovų.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, ministras G. Steponavičius sakė: „Matydami rezultatus galime teigti, kad Lietuvai pavyko išlaikyti turėtas pozicijas, kaip tuo tarpu Latvijos šiek tiek suprastėjo, o Estijos simboliškai pagerėjo.“ Ministro teigimu, tolesni žingsniai turėtų būti įvairių jaunimo iniciatyvų skatinimas: moksleivių savivaldos stiprinimas, bendruomenių įtraukimas, tėvų vaidmens aktyvinimas.
Dar vienas įdomus aspektas, kurį atskleidė tyrimo duomenys yra tai, kad berniukų rezultatai šiek tiek atsilieka nuo mergaičių.
Vertos dėmesio ir kitos tyrėjų įžvalgos: atsakinėdami į tyrėjų klausimus apie pasitikėjimą, moksleiviai nurodė, kad labaiusiai pasitiki mokykla, antroje vietoje atsidūrė žiniasklaida ir žmonės apskritai, o mažiausiai moklseivių pasitikėjimo nusipelnė politinės partijos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad du trečdaliai Lietuvos moksleivių apskritai neskiria politinių partijų, bet rinkimuose aktyviai planuoja dalyvauti net 88 proc., (bendras tyrimo vidurkis rodo, kad rinkimuose norėtų balsuoti net 80 proc. jaunuolių).
Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi, kurių šalių moksleivių klasės diskusijos yra atviriausios. Pirmaujančias pozicijas užėmė Danija ir Anglija, o šalių, kurių moksleivių klasės diskusijoms trūksta atvirumo sąraše atsidūrė Pietų Korėja ir Gvatemala.
Išsakydami savo nuomonę apie pasitikėjimą valdžios institucijomis, moksleiviai tikino, jog labiau pasitiki tarptautinėmis organizacijomis kai Jungtinės Tautos ar Europos Komisija ir kur kas mažiau pasitiki nacionalinėmis valdžios institucijomis.
