Šiandien, birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos švietimas — šalies prioritetas ir jo identifikavimo bei įteisinimo problemos“, kurią kartu su Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga bei Lietuvos švietimo profesine sąjunga organizavo Seimo Darbo partijos frakcija.
Konferencijoje buvo aptariamos švietimo įstaigų finansavimo problemos ir jų poveikio ugdymo procesui klausimai, taip pat kalbama apie darbo sąlygų įtaką socialiniam pedagogų statusui. Pranešimus šiomis temomis skaitė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Virginija Baltraitienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius bei kiti profsąjungų atstovai. Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas bei Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys.
Seimo Pirmininkas V. Gedvilas išsakė viltį, kad švietimas pagaliau išaugs į naują kokybinį lygmenį ir pakvietė visus kartu spęsti švietimo problemas, nes tai užduotis ne tik politikams, bet ir profsąjungoms bei pedagogų bendruomenei.
Seimo Pirmininkui antrino ir vicepirmininkas V. Gapšys, pabrėžęs, kad ši konferencija, kuri yra ilgamečio Darbo partijos ir švietimo profsąjungų bendradarbiavimo rezultatas, neliks tik teorinė, o bendradarbiavimas pereis į naują lygmenį.
A. Pitrėnienė skaitė pranešimą tema „Trūkumai, problemos, sunkumai. O gal jų nėra?“. Pasak pranešėjos, problemų per ilgus metus susikaupė daug.
„Šiandien tenka konstatuoti, kad Lietuvoje įstatymo nuostatos ir realybė prasilenkia. Tam esame mes — politikai, profsąjungos, pedagogai — esame tie, kurie dirbdami kartu gali pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Reikalauti pokyčių čia ir dabar būtų neteisinga, bet palaipsniui, imti spręsti problemas jau dabar-būtina. Švietimas turi būti prioritetine sritimi ne tik popieriuose, bet ir gyvenime“, — teigia A. Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, remdamasis skaičiavimais bei kitų valstybių patirtimi, savo pranešime taip pat analizavo švietimo, kaip prioritetinės srities, realybę.
„Ar Lietuvos švietimas yra šalies prioritetas? Politiniuose dokumentuose — taip, pagal skiriamas lėšas — ne. Europos Komisija rekomenduoja švietimui skirti ne mažiau 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje tam skiriama 4,7 proc., ir tai su Europos struktūriniais fondais, be jų — vos 4,2 proc. nuo BVP. Nėra ko slėpti, pagal finansavimą velkamės gale“, — kalbėjo ministras.
Apie mokytojo statusą kalbėjusi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė V. Baltraitienė savo pranešime išskyrė svarbiausius mokytojo autoriteto grąžinimo kelius.
„Ilgus metus vyko tik diskusijos, tikiuosi, kad ši Vyriausybė, ŠMM imsis konkrečių veiksmų, kad situacija švietime keistųsi. Daug skirta buvo mokyklų renovacijai, įvairių strategijų kūrimui, bet žmogui — mokytojui — dėmesio nebuvo skiriama. Apie mokytoją, jo teises, nutylima, kalbama vien apie pareigas. O juk mokytojo misija be galo svarbi. Pastarieji metai parodė, kaip greitai praradome mokytoją kaip didžiausią vertybę. Realiais veiksmais, ne kalbėjimu, galime pakeisti situaciją švietime, visi kartu. Šiandien konferencijoje pristatyta rezoliucija bus įteikta Vyriausybei, į ją bus atsižvelgta ir svarstant 2014 metų biudžetą“, — teigia V. Baltraitienė.
Konferencijoje buvo pristatyta LR Seimo Darbo partijos frakcijos, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konferencijos „Lietuvos švietimas — šalies prioritetas ir jo identifikavimo bei įteisinimo problemos“ rezoliucija, kurioje pateikti siūlymai švietimo sistemos situacijai gerinti.