Glazgo universiteto (Škotija) pirmakursė Evelina Geležinytė į Šiaulius buvo grįžusi kalėdinių atostogų. „Aš nebėgau iš Lietuvos. Aš tiesiog norėjau studijuoti Glazge“, — sako studentė. Apie ateities planus šiaulietė kalba atsargiai: galbūt kita stotelė bus Belgija, Amerika, o gal — Lietuva.
Trijų krypčių studijos
Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato klasę baigusi Evelina neabejodama rinkosi studijas užsienyje, nes visada norėjo studijuoti politikos mokslus gerame užsienio universitete. Traukė Didžioji Britanija.
Į Lietuvos aukštąsias mokyklas mergina nė nebandė stoti: Lietuvos universitetuose priėmimai vyksta vėliausiai, vasarą, o Evelina savo dokumentus su prašymu studijuoti užsienyje siuntė dar sausį. Sužinojusi, jog yra priimta studijuoti Glazgo universitete, nebematė prasmės dar kažko ieškoti.
Glazgo universitetas, pasak Evelinos, žavi senąja aura, architektūra. Senieji pastatai traukia akį, teritoriją supa didžiulis parkas. Paslaptimis dvelkiantys pagrindiniai universiteto rūmai dažnai vadinami Hario Poterio vardu. Škotijai šis kultinės knygos ir filmo herojus — nesvetimas, šioje šalyje traukinuke buvo filmuojama viena iš filmo scenų.
Tik pradėjusi studijas, Evelina suprato, kad mokysis ne tik politikos mokslų. Reikėjo pasirinkti dar du mokomuosius dalykus. Mergina nutarė mokytis ekonomikos ir prancūzų kalbos. Prancūziškai Šiauliuose buvo mokiusis privačiai, šios žinios itin pravertė, nes universitete mokytis šios kalbos reikėjo labai sparčiai.
Dviejų mokomųjų dalykų studijas studentė turės tęsti dvejus metus, trečiąjį bus galima pakeisti. O po dvejų metų reikės rinktis, ar siekti vieno mokomojo dalyko bakalauro laipsnio ar abiejų, ir gauti dvigubą diplomą: tarkim, kad baigė politiką ir ekonomiką.
Universiteto paskaitose, pasakoja Evelina, studentai praleidžia nedaug laiko: tris-keturias valandas. Be bendrųjų paskaitų, vyksta ir darbas grupėse, kuriose diskutuoja, užduotis peržiūri 10— 15 žmonių.
Pirmo pusmečio paskaitose buvo dėstoma britų ir Europos Sąjungos (ES) politika. Bet kartą Evelina, koridoriuje rengdamasi paskaitai, už durų išgirdo kalbant apie Baltijos valstybes, jų ekonomiką, dabartinę politinę situaciją: „Kalbėta apie krizę, kuri Latviją palietė labiau nei Lietuvą. Buvo malonu išgirsti savo šalies pavadinimą. Smagu, kad studentai Škotijoje to mokomi“.
Įvairiatautė bendruomenė
Pasak Evelinos, Glazgo universitete per metus mokosi apie 29 tūkstančius studentų. Universitetas — tarptautinis, tarp besimokančiųjų socialinius mokslus yra net apie 30 procentų užsieniečių.
Pakankamai didelė ir lietuvių studentų bendruomenė. Jei prieš ketverius metus būdavo trys keturi studentai iš Lietuvos, dabar jų — apie 50. Ypač stipriai lietuviškos gretos pasipildė šiemet. Nemažai studentų — iš Bulgarijos. Dėstytojai atvykę taipogi iš įvairių šalių.
Evelina gyvena studentų bendrabutyje. Bendrabučiai yra gerai įrengti, tvarkingi, prižiūrėti, bet nepigūs: už pigiausią per savaitę tenka pakloti 70 svarų. Todėl daug studentų keliese nuomoja butus, nes taip pigiau.
Lietuvė gyvena kartu su latve. Bendrabučio kambaryje yra baldai, pačioms merginoms tereikėjo įsigyti indų ir priemonių virtuvei. Bendra virtuve dalijasi 10— 15 studentų.
Bendrabutyje, kuriame apsistojo Evelina, gyvena vien pirmakursiai ir mainų programų studentai. Mokslo metų pradžioje teko gerokai pavargti, kol naujokai priprato prie bendrabučio subtilybių. Netikri gaisro aliarmai, kai tekdavo išeiti laukan ir laukti atvykstančių gaisrininkų, buvo labai dažni, nes, pasirodo, davikliai reaguoja ir į dezodoranto ar plaukų džiovintuvo keliamą gūsį.
Mokslas — nemokamas
Bakalauro laipsnis Škotijoje suteikiamas po ketverių mokslo metų. ES studentams studijos yra nemokamas. Tik kasmet reikia pateikti prašymą valstybės agentūrai, kuri atsiunčia laišką su pranešimu apie suteikiamą finansavimą. Pirmąjį laišką apie suteiktą nemokamą mokslą Evelina gavo dar neįstojusi, tebelaukdama egzaminų rezultatų.
Nedidelį mokestį tenka mokėti anglams, o didžiąją dalį pinigų universitetas susirenka iš ne ES šalių studentų.
„Skaičiau, kad Škotijos valdžia galvoja pakelti studijų mokestį anglams, kad šios šalies studentai neužplūstų ir nenukentėtų patys škotai“, — aktualijomis dalijasi Evelina.
Mokytis Škotijoje lietuvei nėra sunku. Studentų žinios universitete vertinamos raidėmis. Vertinimas svarbus dėl perėjimo į kitą kursą ir dėl galimybės dalyvauti mainų programose.
Stipendijomis studentai nėra motyvuojami. Evelina domėjosi, kam mokamos stipendijos. Pasirodo, jų yra įvairių rūšių: pavyzdžiui, stipendijos talentams, inžinieriams ar ispanams arba britams, stiprinantiems anglų-ispanų santykius.
Glazgo universitete Evelina, kaip ir Šiauliuose, aktyviai dalyvauja debatų klube. Vienas iš universitete veikiančių debatų klubų turi itin senas tradicijas, jame debatuojama laikantis ritualų, todėl iš šalies procesas panašus į spektaklį. Penktadieniais debatas trunka net nuo trečios valandos dienos iki vidurnakčio.
Laisvalaikiu mergina eina mokytis šokti salsą. Šokio moko patys studentai, o 2 svarai, kuriuos reikia sumokėti už dvi valandas, keliauja pagalbai Afrikai.
Šalį paralyžiavo sniegas
Įprastą Škotijos gyvenimo ritmą iš vėžių išmušė sniegas ir šaltis. Ši žiema škotams šalčiausia ir sniegingiausia per pastaruosius 20 metų. Chaosas iš posto išvertė Škotijos Susisiekimo ministrą.
„Škotai neturi sniego valymo mašinų. Vienintelis būdas kovoti su sniegu — druska ir smėlis. Sustojo transportas, žmonės keliuose vietoje įprastų 45 minučių keliavo 9 valandas“, — pasakoja Evelina.
Lietuvei škotų stichija kėlė šypseną, nes iškritęs sniegas siekė apie sprindį. To pakako, kad parduotuvėse neliktų duonos. Po kelių dienų duoną pradėta dalinti limituotai. Užrašais Škotijos gyventojai buvo įspėti, jog kiekvienas gali pasiimti tik du baltos duonos kepalus ir 2 litrus pieno. Pasiėmę daugiau, būtų apkaltinti vagyste.
Evelinai oras siaubo nekėlė. Kai rengdamasi būsimam egzaminui, gavo pranešimą, jog universitetas atšaukia apie 70 egzaminų, su bičiule pačiupo rogutes ir išėjo mėgautis žiemos malonumais.
Artimiausi Evelinos planai — tęsiamos studijos bei darbas vienoje iš nevyriausybinių organizacijų.
Gavusi bakalaurą, greičiausiai mokslus tęs toliau. Ateityje norėtų dirbti Europos institucijose.
„Aš nebėgau iš Lietuvos. Aš tiesiog norėjau studijuoti Glazge. Todėl man nėra sunku grįžti. Manau, kad galėčiau ir norėčiau dirbti Lietuvoje. Bet tiksliai pasakyti, kad noriu grįžti ir būtinai čia dirbti, negaliu. Save įsivaizduoju ir Belgijoje ir Amerikoje, ir Lietuvoje“, — sako studentė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
