Pastaraisiais metais nežymiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, išvykstančių studijuoti į kitas šalis. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos sukaupti ir apibendrinti statistiniai duomenys apie užsienyje studijuojantį Lietuvos jaunimą. Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje ministras Gintaras Steponavičius pristatė informaciją apie išvykusius mokytis svetur ir Lietuvoje studijuojančius užsieniečius. „Iš ambasadų, užsienio aukštųjų mokyklų ir tarptautinių organizacijų gauti ir apibendrinti duomenys paneigia mitą apie masiškai išvažiuojantį studijuoti į užsienį mūsų jaunimą, – sako švietimo ir mokslo ministras. – Statistika taip pat leidžia paneigti dar vieną stereotipą, kad šie skaičiai drastiškai didėjo pradėjus vykdyti mokslo ir studijų reformą. Beje, informacija apie užsienyje studijuojančius lietuvius buvo susisteminta pirmą kartą“.
2009-2010 m.m. kitose ES šalyse visų pakopų studijose – bakalauro, magistro, doktorantūroje ir rezidentūroje – studijavo per 7 tūkstančius Lietuvos piliečių. Tai sudaro 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Lyginant 2007-2010 metus didelių užsienyje studijuojančių skaičiaus pokyčių nėra. Daugiausia, kaip ir Lietuvoje, jaunimas užsienyje renkasi socialinius mokslus. Populiariausios tarp lietuvių studentų ES šalys – Jungtinė Karalystė (2325), Vokietija (1274) ir Danija (911). Lyginant su kitomis ES šalimis, pagal studijuojančiųjų užsienyje dalį Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio, Lietuvą užsienyje studijuojančiųjų procentais toli lenkia tokios šalys kaip Airija, Estija, Graikija, Austrija, Portugalija.
Kaip rodo statistiniai duomenys, bendras lietuvių studijuojančiųjų užsienio valstybėse skaičius kinta mažai: daugėjant studijuojančiųjų ES šalyse, pastebimai mažėja studijuojančiųjų kitose pasaulio valstybėse. Remiantis EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) duomenimis, ne Europos Sąjungos valstybėse 2008 m. studijavo 1 458 LR piliečiai, dauguma jų – Rusijoje (841) ir JAV (495).
Bendras siekis – lietuviams ir užsieniečiams patrauklios aukštos kokybės studijos
Pristatydamas užsienio studentų Lietuvoje statistiką švietimo ir mokslo ministras pabrėžė tarptautinės protų apykaitos svarbą.
2009–2010 m.m. Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal pilnas studijų programas mokėsi 3 103 studentai iš 78 šalių. Atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsieniečių skaičius pastaraisiais metais ženkliai auga, nuo 2005 m. jis šoktelėjo daugiau nei keturis kartus. Lietuvos aukštasis mokslas jau šiandien yra patrauklus ne vien trečiųjų šalių piliečiams, beveik 20 proc. užsienio studentų atvykę iš ES šalių. Apie 50 proc. atvykusiųjų yra iš NVS šalių, 18 proc. – iš Artimųjų Rytų. Daugiausia studentų atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Izraelio ir Libano. Dažniausiai užsieniečiai renkasi vadybos ir verslo administravimo, filologijos ir medicinos studijas.
Iššūkiai Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumui
Švietimo ir mokslo ministras akcentavo, kad 2023 m. dėl demografinės situacijos Lietuvoje mokyklas baigs apie 40 proc. jaunuolių mažiau nei šiemet. Jau kitais metais pradėsiantis mažėti potencialių stojančiųjų skaičius – tai rimtas iššūkis aukštosioms mokykloms.
Pasak ministro, bendromis pastangomis būtina siekti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos taptų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių studentų traukos centru, kad formuotųsi kokybiško Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis, o Lietuva būtų žinoma kaip draugiška ir svetinga užsieniečiams šalis. Itin svarbu norinčiam Lietuvoje studijuoti gabiam užsienio jaunimui sudaryti visas reikalingas teisines sąlygas.
Šiais mokslo metais užsieniečiams buvo siūloma 46 bakalauro ar vientisųjų ir 61 magistro studijų programos, kuriose studijos vyksta anglų, rusų ar lenkų kalbomis. Iki 2013 metų daugiau nei 50 programų papildomai bus pritaikytos dėstyti užsienio kalba remiant ES SF lėšoms. Tam planuojama skirti 8 mln. litų.
