Mes, lietuviai, sakomės viską žiną apie politiką, krepšinį, žiniasklaidą, religiją. Esame aštrialiežuviai kritikai, kas, deja, ne visada mums praverčia. Pykstame dėl visko, nerasdami nusiraminimo ir kultūroje, nes ją laikome prabangos preke. Knygos? Trūksta laiko skaityti, juk uždirbame pinigus.
O tiesa ta, kad kultūra kainuoja ne tiek ir daug. Kartais visai nekainuoja. Dūsaujama, kokios Marijos žemėje brangios knygos, bet pamirštame, kad kone kiekviename knygyne ar prekybos centre yra nukainotų prekių skyriai. Be to, veikia įvairiausių knygynų, didžiųjų leidyklų išparduotuvių, siūlančių knygas už pakankamai juokingas kainas. O kaip gi jau perskaitytų knygų knygynėliai? Miesto bibliotekos? Draugo lentyna? Tereikia rinktis.
Labai daug kultūros renginių yra nemokami. Jeigu nemažą laiko dalį praleidžiame socialiniuose tinkluose, bent nepatingėkime ir išnaudokime jį prasmingai – susiraskime informacijos apie vykstančias paskaitas, koncertus, parodas, knygų pristatymus, meno dirbtuves ir kitus įvairaus pobūdžio renginius. Rasite tiek, kad bus sunku visuose sudalyvauti.
Kultūra yra tarsi dirvoje atverčiama vaga. Kol jos neatverčiame – galvos neskauda. Šį mėnesį įsitikinau, kad kultūringų žmonių turime labai daug: pradedant pensinio amžiaus kaimyne, baigiant kiemo vaikais ar mamos draugėmis. Jie susirinko į kasmetinę Knygų mugę. Pirkti oficialiai atpigintos kultūros. Šeštadienį, „Nekasdienių pasimatymų“ dieną, mugė virto skruzdėlynu. Žmonės tik zujo ir zujo aplinkui pilnomis rankomis leidyklų maišelių su knygomis. Nepaisydami to, jog leidėjai tyliai kuždėjosi, kaip negerai, kad žmonės šiemet mažai perka, o daugiau vaikšto į renginius. Oi, kaip negerai.
Net ir tame sąmyšyje nepastebėjau, jog kam nors būtų buvę gaila laiko stovėti galo neturinčioje eilėje, kad gautų Algimanto Čekuolio parašą. O jis, beje, juos dalino apie 5 valandas. Kaip žurnalisto-rašytojo skaitytojų klubo forume teigė vienas gerbėjas, „A. Čekuolis neskaito Biblijos. Jis pats ją parašė“. Ši kvaila frazė privertė pagalvoti, kad bent vieną šio šviesaus proto rašytojo knygą Lietuvoje turbūt turi daugiau žmonių negu Bibliją.
Vasarį, kaip bebūtų, paneigiame daugelį pačių suformuotų stereotipų apie lietuvius, valstybę, kultūrą ar meną. Vasario 16-ąją didžiuojamės esą lietuviai, pamiršę nuoskaudas ir pykčius keliame trispalves. Per Knygų mugę susitinkame su šalies ir užsienio rašytojais, rodome jiems dėmesį ir užsiperkame kultūros namams ligi kitų metų mugės. Be to, šiemet beveik kaip niekada pagarbiai išlydėjome tautos dainių ir lietuviškumo simbolį – Justiną Marcinkevičių.
Jeigu man dar nors kartą kas pasakys, kad lietuviai – nekultūringa tauta, tas žmogus nusipelnys aštrių žodžių. Viskas yra daug geriau, negu įsivaizduojame. Tik nustokime verkšlenti, peikti visus ir viską, ką tik sugebame. Geriau neleiskime sau apkerpėti ir kiekvieną mėnesį gyvenkime lyg vasarį – šiek tiek patriotizmo, šiek tiek kultūros ir pagarbos. Išmokime mylėti save.
Viktorija Samarinaitė
