Greitas žaidimo tempas, genialūs perdavimai komandos draugams, pergales išplėšiantys tritaškio metimai ir priešininkų komandinę dvasią žudantys dėjimai iš viršaus – tai krepšinis. Sportas, kurį dievina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje viso pasaulio šalių. Sportas, kuris per trumpą laiką įveikė didžiulį kelią ir pasiekė mūsų širdis.
Tačiau kaip krepšinis atsirado? Kaip šis sportas atrodė iš pat pradžių? Kiek jis pasikeitė nuo 1891 m. James‘o Naismith‘o sukurto žaidimo, kurio pagrindinė idėja buvo užimti jaunus studentus, kad šie išlietų energiją sporto salėje vietoj muštynių už koledžo ribų?
Turbūt kiekvienas tikras krepšinio aistruolis turėtų žinoti, kad šį sportą sukūrė James‘as Naismith‘as, fizinio lavinimo mokytojas, gimęs Kanadoje, vėliau gavęs JAV pilietybę. Baigęs Montrealio McGill universitetą, Naismith‘as gavo darbą Springfield YMCA tarptautiniame koledže, Masačusetso valstijoje. Šiame koledže jam teko dirbti su labai aktyvių jaunuolių klase, kuri, esant atšiauriam žiemos sezonui, negalėjo sportuoti lauke, todėl savo energiją nukreipdavo agresijai. Būtent dėl šios klasės keliamų neramumų, Naismith‘ui buvo liepta per 14 dienų sukurti žaidimą, kuriame jaunimas galėtų išlieti savo energiją, išlaikyti sportinę formą ir kuris nereikalautų daug vietos žaidžiant viduje. Taip pat buvo pabrėžta, kad šis žaidimas neturi būti šiurkštus ir kad visi jame turėtų lygias galimybes.
Žaidimo kūrimas prasidėjo nuo to meto populiariausių sporto šakų analizės: beisbolo, amerikietiško futbolo, europietiško futbolo, ledo ritulio, regbio ir lakroso (sporto šaka, kurioje žaidėjai naudoja raketlazdę su tinkleliu jos gale, skirtu mesti kamuoliuką į priešininkų vartus). Atmetęs pavojingiausią žaidimo inventorių, Naismith‘as pasirinko futbolo kamuolį, nes, jo manymu, tai saugiausia žaidimo priemonė. Toliau jis ėmė analizuoti situacijas, kuriose žaidėjai patiria didžiausią fizinį kontaktą. Supratęs, jog pavojingiausia žaidimo dalis yra judėjimas su kamuoliu, jis sukūrė taisyklę, kuri numatė, jog kamuolys aikštelėje gali judėti tik perduodant jį rankomis. Bet koks judėjimas su kamuoliu buvo laikomas taisyklių pažeidimu.
Norėdamas dar labiau sumažinti fizinio kontakto galimybę, Naismith‘as nutarė, jog žaidimo vartai neturėtų būti saugomi. Dėl to jis sugalvojo vartus pakabinti virš žaidėjų galvų. Pradžioje tai buvo paprasti pinti krepšiai. Atletas, norėdamas pelnyti taškus, turėjo įmesti kamuolį į krepšį taip, kad šis iš jo neiškristų. Galiausiai Naismith‘as sudarė 13 žaidimo taisyklių ir pavadino savo kūrinį krepšiniu (basket ball).
Pirmosios neoficialios krepšinio varžybos buvo surengtos 1891 metų gruodį. Jose dalyvavo James‘o Naismith‘o klasė. Pamatę abiejuose salės galuose prikabintas pintines ir futbolo kamuolį gulintį viduryje, jaunuoliai nebuvo labai entuziastingai nusiteikę. Tačiau mokytojui raginant ėmė žaisti. Tuo tarpu Naismith‘as prižiūrėjo, kad būtų laikomasi taisyklių. Tiesa, krepšinio išradėjo ranka rašytame protokole minima, kad rungtynės nebuvo labai sklandžios, buvo daug taisyklių pažeidimų, daugiausia dėl judėjimo su kamuoliu ir fizinių pražangų prieš žaidėją, kurio rankose kamuolys. Taip pat rašoma, jog komandose žaidė po 9 žaidėjus. Deja, protokole duomenų, kokiu rezultatu baigėsi varžybos, nėra, tačiau manoma, kad jos galėjo pasibaigti panašiu rezultatu, kaip pirmos oficialios krepšinio varžybose (1892 m. sausio 20 d.) – 1:0. Nors pats Naismith‘as pradžioje netikėjo žaidimo sėkme, netrukus jis ėmė populiarėti visame pasaulyje.
Žinoma, prieš pasiekiant dabartinį populiarumo lygį, žaidimui teko įveikti daug pokyčių. James‘o Naismith‘o sukurtos krepšinio taisyklės, palyginus su dabartinėmis, buvo kiek varžančios: jos neleido judėti su kamuoliu, fizinis žaidėjų kontaktas buvo minimalus, kiekvienas taiklus metimas buvo vertas vieno taško, nebuvo tiksliai nurodyta, kiek žaidėjų rungtynių metu gali būti aikštelėje ir kiek laiko turėtų trukti varžybos. Krepšiniui reikėjo permainų.
Visų pirma, 1895 metais buvo sugalvoti baudos metimai. Tuomet dviem baudos metimais buvo galima įmesti daugiau taškų nei žaidimo metu. Dėl to po metų buvo sugalvota, kad taiklus metimas žaidimo metu bus vertas dviejų taškų, baudos metimai - po vieną. Šiek tiek vėliau, 1900 metais buvo nustatytas 5 žaidėjų skaičius komandoje, kuris vienu metu gali dalyvauti rungtynėse. 1901 metais buvo įvesta kamuolio varymo taisyklė. Tiesa, iš pradžių ji buvo prasta, nes žaidėjas galėjo tik kartą mušti kamuolį į žemę ir tai padaręs prarasdavo galimybę mesti į krepšį. Taisyklė buvo patobulinta 1909 metais, kada žaidėjui buvo leista neribotai mušinėti kamuolį į žemę, neprarandant galimybės pelnyti taškus.
Taip krepšinyje atsirado daugiau judesių, pats žaidimas tapo sudėtingesnis, tačiau kartu ir įdomesnis. 1945 metais žaidėjų keitimai tapo neribojami. Tik 1967 metais krepšiniui tapus sparčiu ir rezultatyviu žaidimu, Amerikos krepšinio asociacija (ABA) sugalvojo tritaškį metimą, kurį vėliau perėmė ir FIBA. Beje, tais pačiais metais, kai buvo sugalvoti tritaškiai metimai, dėjimai į krepšį iš viršaus buvo uždrausti. Tačiau žaidimui tapus mažiau patraukliu žiūrovams, 1976 metais draudimas panaikintas.
Tobulėjant taisyklėms, tobulėjo ir žaidimo inventorius. 1906 metais vietoj pintų krepšių imta naudoti metalinius krepšius su lentomis už jų. Lentos buvo sugalvotos tam, kad balkonuose rungtynes stebintys žiūrovai negalėtų liesti kamuolio varžybų metu. Šiek tiek vėliau lentas su krepšiais buvo sugalvota atitraukti nuo sienų, nes jomis dažnai naudodavosi žaidėjai, kai atsispirdavo nuo jų, norėdami lengviau pasiekti krepšius. Dar po kelių metų pradėti naudoti krepšinio tinkleliai kiaurais galais, kad įmetus kamuolį į krepšį nereikėtų jo kaskart išiminėti.
Šių dienų krepšinio populiarumo paslaptis – paprastas, bet genialus žaidimo receptas, kuris daugiau nei šimtą metų tobulinamas tam, kad atitiktų mūsų skonį. Po ilgo kelio į mūsų širdis, krepšinis tapo įdomiu, greitu, užvedančiu, aktyviu, emocionaliu žaidimu ir žaidėjams ir aistruoliams. Šiuo metu jis įtrauktas į Olimpines žaidynes. Naismith`o laikais niekas apie tai net negalėjo pagalvoti. Dabar galime drąsiai teigti – krepšinio evoliucija įvyko išties sklandžiai.
Mindaugas Šavėla
