Klausant moters, vienui vienos kovojančios prieš britų sveikatos apsaugos sistemą, kad išsaugotų savo sūnų, norom nenorom imi galvoti, ką darytum atsidūrus jos vietoje. Skaudžią savo šeimos istoriją portalui Anglija.lt papasakojusi moteris baiminasi, kad jai visiškai uždraus bendrauti su sūnumi ir jį visam gyvenimui įkalins slaugos namuose.
Po avarijos – koma
Vos pradėjus pokalbį su Roma (vardas pakeistas), moteris rodo savo sūnaus ir jo merginos fotografiją. Joje užfiksuota laiminga akimirka – jau toli praeityje. Moteris parodo ir dabartinę vaikino, sėdinčio neįgaliųjų vežimėlyje, nuotrauką. Šeimos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, kai pernai rugpjūtį devyniolikmetis Romos sūnus, važiuodamas dviračiu, pateko į avariją. Nuo tada kone kasdien moteriai teko kovoti už tinkamą sūnaus gydymą ligoninėse, tačiau slaugos namus, kuriuose sūnus yra šiuo metu, moteris vadina košmaru.
Pradėjusi pasakoti savo skaudžią istoriją, Roma prisimena, jog po avarijos sūnus tris savaites gulėjo komoje, o ji nuo jo nesitraukė nė per žingsnį ir stengėsi kontroliuoti gydymą. „Konsultavausi su neurochirurgu iš Lietuvos, Anglijos gydytojais nepasitikėjau. Kai gydytojai norėjo atlikti operaciją, kuri būtų jam tik pakenkusi, pareikalavau, kad jam skirtų vaistų, kurių jie tokiems atvejams turėjo, tačiau iš pradžių neskyrė. Šie vaistai jį ir išgelbėjo. Kai sūnus pradėjo rodyti gyvybės ženklus, ligoninės darbuotojai pasakė: „Jūs padarėt stebuklą“, – prisiminė Roma. Vaikinas buvo perkeltas į reabilitacijos skyrių, kur pradėjo visko mokytis iš naujo – judėti, kalbėti, ryti.
Vėliau jaunuolis iš Karališkosios Londono ligoninės buvo pervežtas į Northwick Park reabilitacinę ligoninę. „Čia prasidėjo jo pirmieji žingsniai į gyvenimą. Esu dėkinga šios ligoninės darbuotojams. Jie – geri, rimti, tačiau net ir jie kartais užmiršdavo tai laiku vaistus suleisti, tai nuprausti. Pastebėjusi tai, iškart pakeldavau triukšmą. Taip nuo pat pradžių buvau įtraukta į sūnaus gydymo procesą, gydytojai mane mokė, aiškino, konsultavosi. Jie mane paruošė tolimesnei sūnaus priežiūrai. Visuose dokumentuose iš šios ligoninės rašoma, kad reikia konsultuotis su mama“, – pasakodama apie sūnaus gydymą, dokumentus vieną po kito rodė pašnekovė. Jos sūnus ten buvo mokomas kalbėti, atlikti įvarius, suaugusiam žmogui elementarius veiksmus, buvo atliekama fizioterapija.
Šios ligoninės darbuotojai moteriai padėjo užpildyti paraiškas dėl socialinio būsto bei pašalpų. „Jie įspėjo, kad iškart negalėsiu jo pasiimti į namus, kad jis keliaus į slaugos namus, nes jam dar reikalinga priežiūra visą parą“, – pasakojo Roma. Tačiau netrukus įvykęs susitikimas su Christine Miller, NHS (angl. „National Health Service“) Šiaurės centrinio Londono Tęstinės sveikatos priežiūros bendruomenės vadove, pasak Romos, sustabdė sūnaus progresą.
Slaugos namuose – problemos
Pirmiausia jis buvo nuvežtas į Priscilla Wakefield House slaugos namus. „Slaugos namuose prasidėjo visos problemos. Aš jiems aiškinau, kad su juo reikia kalbėti lėtai, nedaryti staigių judesių, nes jis išsigąsta. Jie manęs net neišklausė. Nors aiškiai parašyta, kad reikia konsultuotis su mama. Įsivaizduok, jie jo neprausė, nes tame aukšte neturėjo dušo kėdės. Tai aš atėjusi apiprausdavau, taip, kaip darė ligoninėje. Šiuose slaugos namuose jis išbuvo 2 mėnesius. Jie nieko ypatingo nedarė, tačiau jo ir nenuskriaudė. Priešingai nei tuose slaugos namuose, kuriuose jis yra dabar“, – kalbėjo Roma. Kito susitikimo su C. Miller metu, Roma prasitarė pati prausianti, prižiūrinti ir maitinanti sūnų. „Dėl to ji pasakė, kad šiuose slaugos namuose jis nesaugus ir pasiūlė The Priory Grange slaugos namus. Atrodė stengėsi padėti“, – prisiminė Roma.
Pašnekovė teigė iš pradžių nieko blogo nemačiusi – jai patiko, kad slaugos namai buvo atokiau nuo miesto, ten buvo salė fizioterapijai, sūnumi buvo rūpinamasi. „Tačiau per du mėnesius, kuriuos jis jau praleido Priory Grange, nebematau jokių rezultatų, jam tik blogiau. Fizioterapija niekada nedirba, kalbos specialistai nedirba – nežinau, lyg ir atostogauja. Kada beateinu, jis guli, klausiu jo, ar visą laiką guli, sako taip. Dabar uždraudė jį maitinti, nes atėjo kažkoks jaunas daktaras ir lyg niekur nieko panaikino gydytojų iš Northwick Park sprendimą“, – pasakojo Roma.
Dar blogiau yra tai, pasak Romos, kad jos sūnus tuose slaugos namuose tapo irzlus. „Jie patys jį pykdo. Valgyti neduoda, bet seselės atėjusios į palatą priešais jį valgo bananą. Taip pat jam ten kiša cigaretes, kad būtų ramus. Jau ne kartą atėjusi užuodžiau. Visus pacientus ten suvaro į vieną kambarį, įkiša cigaretes ir jie ten papsi. Visi darbuotojai puola ant manęs, kai reikalauju jį mokyti – negalime, nes jis piktas, kumščiuojasi. Jo nemaudo, nes jis piktas. Jį ruošia tik egzistavimui slaugos namuose“, – baisėjosi moteris.
„Ateinu vieną dieną, rankos nudaužytos. Pasirodo, kai jis nori į tualetą, paspaudžia skambutį, kad išsikviestų seselę. Tai jos tą skambutį atima, kad netrukdytų. Jis į sieną pradeda belsti. Aną dieną buvau šoke, kai pamačiau, kad jo pirštelis perpjautas. Kur jis galėjo persipjauti, jis nevaikšto! Tai turbūt seselės tempė tą skambutį iš jo rankų, o prie jo pritvirtinta virvelė perpjovė pirštą“, – baisėdamasi ir rodydama nuotraukas pasakojo Roma.
Sūnaus atsiimti – negali
Romai nusprendus, kad sūnumi geriau rūpinsis pati, atsiimti iš slaugos namų niekaip nepavyksta. „Su juo buvau nuo pat gydymo pradžios, žinau, kaip juo rūpintis. Aš 29 metus dirbau mokytoja, galiu dirbti su neįgaliais vaikais“, – pasakojo pašnekovė.
Roma jau ruošėsi sūnaus sugrįžimui – ieškojo tinkamo socialinio būsto, vienas jų poreikius beveik atitiko, ir būtų buvęs skirtas, tačiau netikėtas NHS atstovės C. Miller sprendimas sujaukė planus. „Pranešė, kad mano sūnus visą gyvenimą liks NHS priežiūroje. Kaip tai suprasti? Kad jo nežadama išleisti į namus? Dėl to savivaldybės butas buvo atšauktas, iš A grupės, kurioje yra tie, kuriems labiausiai reikia būsto, vėl buvome perkelti į E. Skambinau į NHS, klausiau, kodėl taip, o jie man meluoja, sako, kad jie ieško sūnui tinkamo buto. Bet aš gavau laišką iš savivaldybės, ten rašo, kad nieko nebeieško. Dabar man aiškina, kad kai turėsiu tinkamą būstą, galėsiu vėl rašyti prašymą jį pasiimti namo, bet aš negaliu gauti būsto, kol jie nepatvirtina, kad jį išleis namo“, – absurdišką situaciją apibūdino Roma.
Moteriai kyla įtarimų ir dėl finansų. „Jam užblokavo pašalpas iš „Job Centre“, rašo, kad jis gauna per daug pinigų savo pragyvenimui. Kokių pinigų, iš kur? Kažkas yra daroma nelegaliai. „The Priory Grange“ – privatūs slaugos namai, jiems moka NHS, kiek žinau, para kainuoja apie 300 svarų. Tai kam tokius pinigus mokėti? Geriau sumažintų sumą, išleistų sūnų į namus, ir paskirtų prižiūrėtoją, ateinantį kelis kartus per savaitę“, – dėstė Roma.
Romai pradėjus skųstis slaugos namų veikla, ji pajuto, kad bendravimas su sūnumi ribojamas. „Nepalieka mūsų vienų, kambaryje visada sėdi seselė, nebeleidžia jo išsivesti į lauką. Kai tik pradedu skųstis, visi puola ant manęs, kad aš viena, nepajėgi juo rūpintis“, – pasakojo Anglija.lt pašnekovė.
Visoje šitoje kovoje Roma – vienui viena. „Visos draugės turi savo šeimas, svetimos problemos lieka svetimos. Atsirado tik keli medicinos darbuotojai, kurie padėdavo. Labai palaiko ir buvusi sūnaus draugė, be jos nebūčiau tokia tvirta“, – sakė Roma. Šiuo metu ji bendrauja su advokatais bei jų tarpininkais lietuviais dėl bylos dėl įvykusios avarijos bei ieško, kas padėtų iškelti ieškinį prieš gydytojų aplaidumą.
NHS – viską neigia
Anglija.lt susisiekė su NHS Tęstinės priežiūros administracija. Administracijos atstovė portalui aiškino, situacija yra visiškai kitokia, negu ją apibūdina Roma.
„Motina įvertinta kaip nepajėgi prižiūrėti sūnaus. Ji jį maitina, nors maitinti uždrausta. Jos namai nėra tinkami tam vaikui“, – sakė NHS Tęstinės priežiūros administracijos atstovė Colene. Pasiteiravus, kodėl mamos namai nėra tinkami, NHS atstovė pakartojo, kad yra įvertinta, jog sąlygos namuose neužtikrina jo gerovės bei pridūrė, jog yra suplanuotas socialinės rūpybos darbuotojų vizitas į ponios Romos namus ir susitikimas su ligos administratore C. Miller, kuri tuo metu atostogavo.
Praėjus keletui dienų po Anglija.lt pokalbio su Roma ir skambučio į NHS, gavome laišką iš Romos. „Nežinau, kas juos paveikė, gal jūsų skambučiai sujudino, bet sulaukiau skambučio iš savivaldybės socialinių darbuotojų, kurie pažadėjo per porą savaičių sutvarkyti būsto reikalus. Ir pati C. Miller, grįžusi iš atostogų, pažadėjo po susirinkimo suplanuoti sūnaus grąžinimo į namus reikalus. Į susirinkimą žada atvykti ir mano advokatai, tai ten bus karšta“, – pasakojo Roma, bet pridūrė nuogąstaujanti, kad tai gali būti tik pažadai.
Deja, po įvykusio susirinkimo su NHS atstovais, Roma portalą Anglija.lt informavo, kad jokių gerų žinių dėl sūnaus grąžinimo į namus nėra. “Susirinkime dalyvavo advokatas, kuris užsiima avarijos reikalais, manėm, kad jo dalyvavimas padės spręsti problemą, bet niekas NHS negąsdina. Jie toliau siekia savo tikslo palikti jį visam gyvenimui slaugos namuose, slopina jį stipriais vaistais, visiškai žlugdo tai, ką pasiekėme ligoninėse", - apgailestavo Roma.
Susirinkimo metu pareikalavo raštiško pažadėjimo, kad artimiausiu metu sūnus bus išleistas namo. Minėtoji NHS vadovė C. Miller, anot Romos, “vėl kabina makaronus, ieško specialios lovos, dušo kedės ir darbuotojų, kurie ateitų į namus su juo dirbti". Tačiau Roma baiminasi, kad sūnaus sveikata slaugos namuose blogėja.
Moteris norėtų paprašyti ir tautiečių, galinčių padėti suorganizuoti piketą prie Haringey NHS būstinės. „Reikia surasti kažkokią išeitį. Gal lietuviai galėtų susivienyti ir padėti išgelbėti jaunuolio gyvybę?“ – pagalbos kreipiasi Roma.
