Balsas.lt paskelbtame konkurse suskubo dalyvauti tiek moksleiviai, tiek studentai, trokštantys tapti žurnalistais. Pristatysime jums geriausiai pasirodžiusiųjų darbus!
Naujieji Balsas.lt žurnalistai bus pakviesti jau Naujaisiais metais. Iki to laiko vis dar laukiame norinčiųjų tapti ketvirtosios valdžios atstovais!
Pristatome septintosios dalyvės Lauros Matkutės rašinį.
Kodėl grįžčiau į mokyklą dirbti mokytoju?
Mokykla...Keliantis nostalgiją žodis (kadangi esu jau trečiakursė studentė)... Rodos, būdama moksleivė, troškau kuo greičiau tapti studente, o štai dabar, norėčiau laiką sugrąžinti atgal. Kodėl? Pamėginsiu atsakyti į tai kartu atsakant ir į temos antraštėje iškeltąjį klausimą.
Visų pirma, derėtų prisipažinti, kad tikriausiai būčiau gan griežta mokytoja (per mano pamokas mokiniai galiniuose suoluose tikrai neužsiiminėtų pašaline veikla). Tikriausiai būčiau lietuvių kalbos mokytoja, kadangi būtent šią specialybę ir studijuoju. Pripažinkim, mokiniai tikrai ne itin mėgsta šią pamoka, nemanau, kad ją pamėgtų ir jei aš dėstyčiau, tuo labiau, kad versčiau mokinius skaityti, skaityti ir dar kartą skaityti. Tik tapusi studentė, supratau, kiek daug praradau dėl to, kad mano mokytojos nevertė manęs apsikrauti didžiųjų klasikų knygomis – jos suteikia tokį stiprų išsilavinimo pamatą! Dabar, nors ir tikrai tenka labai, ir net labai labai daug skaityti, jaučiuosi nepakankamai išprususi, nes tuomet, kai galėjau, ir net, remiantis programomis, privalėjau skaityti pačias vertingiausias knygas, to tiesiog niekas nevertė daryti (mokytojoms užtekdavo mus supažindinti su kūrinių ištraukomis). Bet kaip 10 ar 20 puslapių gali atstoti visus du ar keturis šimtus? Žinoma, tikrai yra tekę perskaityti keletą knygų, bet būdama moksleive aš rankose neturėjau nė vienos Šekspyro knygos! Dabar jaučiu, kad šios spragos tikrai trukdo. Be abejo, pamažu pradedu jas užpildyti, bet tam reikia nemažai laiko, kurio mokykloje tikrai buvo pakankamai. Na taip, įsivaizduoju ištįsusius mokinių veidelius, jiems pamačius privalomų perskaityti knygų sąrašą, bet ateityje jie suprastų, kad tai tik jų pačių labui. Ar žmogus nėra protingesnis, žinodamas, kas yra Camu, Hemingvėjus, Dantė?
Bet labiausiai norėčiau grįžti į mokykla dirbti mokytoja, kad galėčiau įtikinti moksleivius neskubėti gyventi. Man dar tik 20 metų, bet jau dabar suprantu, kad mokykloje praleidau šauniausius gyvenimo metus. Žinoma, kalbu ne apie pamokas, nors tiesą pasakius, buvau beveik moksliukė. Draugija ir nerūpestingumas buvo patys geriausi dalykai. Mokykloje kiekviena diena buvo pilna šypsenos (o kiek prajuokindavo bendraklasiai!). Štai todėl norėčiau sugrįžti į mokyklą, kad ir mokytojos amplua. Darbas su mokiniais reikalauja daug pastangų, bet kartu ir palaiko jaunatviškumą (bent jau dažniausiai). Štai mano 70-ties metų dėstytojas teigia, kad jaučias jaunas būtent dėl to, kad jį supa jauni studentai. Na, ir pripažinkim, kas gi nenorėtų turėti tokio darbo, kurio vien vasaros atostogos sudaro net 2 mėnesius?/em>/em>/em>
