Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos, teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Savo veiklą pradėjusios 2000 metais, Lietuvos kolegijos tapo neatsiejama Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalimi. 2010–2011 mokslo metų pradžioje kolegijose studijavo 53,3 tūkst. studentų, arba 28,5 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų.
Šiuo metu aukštąjį koleginį išsilavinimą teikia 13 valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų. 2010–2011 mokslo metų pradžioje didesnė dalis studentų – 39,4 tūkst., arba 74 proc., – studijavo valstybinėse kolegijose. Nevalstybinėse kolegijose studijavo kas ketvirtas studentas.
Kasmet pastoviai augęs studijuojančiųjų kolegijose skaičius pastaruoju metu mažėja. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius kolegijose sumažėjo 3,4 tūkst. (6 proc.), o per dvejus metus (palyginti su 2008–2009 mokslo metais) – sumažėjo 8,1 tūkst. (13 proc.), arba beveik tiek studentų, kiek studijuoja vienoje iš didžiausių šalies kolegijų – Vilniaus kolegijoje.
2010 metų rudenį koleginių studijų pirmakursiu tapo kas ketvirtas (25,4 proc.) tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklos abiturientas ir 3,7 proc. profesinių mokyklų absolventų (2009 metais – atitinkamai 23,6 ir 3,8 proc.). Tarp priimtųjų taip pat buvo 188 įgijusieji profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir 228 turintieji kolegijų ir universitetų aukštojo mokslo baigimo diplomus. Iš viso kolegijos priėmė studijuoti 16 tūkst. studentų – 1 tūkst. mažiau nei 2009 metais.
2010 metų rudenį valstybės finansuojamose studijų vietose studijavo 49 proc. kolegijų studentų (2009 metais – 45 proc.). Pastaraisiais metais mažėjo studijuojančiųjų savo lėšomis: 2008 metų rudenį už mokslą mokėjo 35,3 tūkst., 2009 metais – 31,5 tūkst., 2010 metais – 27,3 tūkst. Nevalstybinėse kolegijose valstybė finansavo 1,7 tūkst., arba 12 proc., visų studijų vietų.
2010–2011 mokslo metų pradžioje ištęstinės formos studijas (buvusios vakarinės ir neakivaizdinės studijos) pasirinko 48 proc. studentų. Merginos kolegijose sudarė 56 proc. visų studentų. Tarp studijuojančiųjų 7 tūkst. (13 proc.) buvo 30 metų ir vyresni, 1,8 tūkst. – 40 metų ir vyresni.
Kolegijose vykdoma 340 skirtingų studijų programų. Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2010–2011 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo 23 tūkst. (44 proc.) studentų. Kitos populiarios studijų sritys – inžinerinės specialybės, sveikatos priežiūra ir teisė. Inžinieriais rengiasi tapti 6 tūkst. (11 proc.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros specialistais – 4 tūkst. (8 proc.), teisės specialistais – 3,4 tūkst. (6 proc.). Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų pedagogiką sumažėjo 17 procentų, statybos inžineriją – 12, verslą ir administravimą – 11, teisę – taip pat 11 proc. Vis populiaresnės tampa sveikatos mokslų studijos – studijuojančiųjų odontologiją skaičius per metus padidėjo 26 proc., medicinos diagnostikos mokslus – 12 proc.
Per dešimtmetį nuo įsteigimo pradžios kolegijos parengė daugiau negu 85 tūkst. aukštojo mokslo specialistų – profesinių bakalaurų. 2010 metais kolegines studijas baigė 12,7 tūkst. profesinių bakalaurų, iš jų 577, arba 4,6 proc., toliau tęsia mokslą universitetuose.
Šalies kolegijose daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš užsienio valstybių. 2008 m. rudenį šalies kolegijose studijavo 97 užsienio piliečiai, o 2010 metais – jau 197. Tarp atvykusiųjų 91 yra ES valstybės pilietis. Didesnė dalis užsieniečių (69 proc.) atvyko studijuoti pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas, kiti (31 proc.) – savo iniciatyva. Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo administravimo (46 proc.), mokytojų rengimo (11 proc.), meno (9 proc.), transporto paslaugų (9 proc.), sveikatos priežiūros (7 proc.) studijas.
2009–2010 mokslo metais 434 kolegijų studentai gilino žinias užsienyje.
