Kokius košmarus sapnuoja šiuolaikiniai studentai? Veikiausiai sutiksite, kad juos tebegąsdina mintis apie pramiegotą egzaminą, staiga egzamine gautus „penkiauakščius“ klausimus, o gal ir dar baisiau – tą vienintelį klausimą, kurio užrašų taip ir nespėta paskaityti prieš žengiant į auditoriją.
O juk studentų gyvenime pasitaiko ir „ilgai grojančių“ siaubų – dėstytojas, nuo kurio žvilgsnio nugarą išmuša raudonomis dėmėmis su žaliais taškais, ar dalykas, kurio vien vadovėlio viršelis sukelia nevalingus skrandžio spazmus. Studentiško gyvenimų siaubų sąrašas galėtų būti be pabaigos...
Apie tai, kokie studijų siaubai kankino dėstytojus, naujienų portalas Balsas.lt kalbėjosi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais.
Didžiausias siubas – mokslinio komunizmo egzaminas
Doc. dr. Zita Savickienė, VGTU Elektronikos fakulteto, Automatikos katedros vedėja kalbėdama apie studijų siaubus atviravo: „Buvo visokių siaubų, „kirvių“ dėstytojų, bet man didžiausias siaubas buvo valstybinis mokslinio komunizmo egzaminas. Tikrai siaubingas tai buvo mokslas, jei jį galima pavadinti mokslu, ir pats egzaminas. Tas mokslas buvo tokios „pievos“, kad norint gauti gerą pažymį, kai ką reikėjo „kalti“ mintinai. Visokie CK suvažiavimai, plenumai, jų nutarimai, komunizmo kūrimo planai, visokių partijos veikėjų veikalai...
O egzaminuodavo komisija, kurią sudarė istorijos, filosofijos, politinės ekonomijos, mokslinio komunizmo dėstytojai. Neišlaikius šio egzamino, net jei visų kitų dalykų egzaminų pažymiai puikūs, aukštojo mokslo diplomo negausi. Tad teko sunkiai paplušėti, kol šį studijų siaubą įveikėm – dabartiniams studentams pasisekė, kad jiems nereikia mokytis tokių dalykų.“
Košmarų lyderė – aukštoji matematika
VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Aušra Zigmontienė, paklausta, kas jai studijų metu kėlė didžiausią siaubą, net nedvejodama atsakė: „Pats baisiausias dalykas buvo aukštoji matematika. Dar iki dabar atsimenu, kaip drebėjau prieš egzaminą, kai reikėjo spręsti matricas ir būčiau atidavusi viską, kad tik nereikėtų jos mokytis ir laikyti egzaminų.“
Šiai nuomonei pritarė Doc. dr. Dmitrij Šešok, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto, Informacinių technologijų katedros vedėjas. Paklaustas, apie studijų metu kankinusius siaubus, jis teigė: „Galiu juos įvardinti viena fraze – „sudėtingų dalykų (matematikos, fizikos, mechanikos) teorinės paskaitos“. Atsimenu, tekdavo ištisas paskaitas dėstytojui diktuojant užrašinėti ilgiausias sudėtingas formules su diferencialais bei integralais, teoremų įrodymus ir panašius neaiškius dalykus. Buvo tikrai sunku ir neįdomu, nes suprasti tokios medžiagos iškarto neįmanoma, o pasiruošti prieš paskaitą nebuvo galimybės. Dabar, manau, studentams yra daug lengviau, nes suvokti ir įsisavinti žinias padeda informacinės technologijos: paskaitose plačiai naudojama vaizdo medžiaga, kuri dažnai būna efektyvesnė už žodinį paaiškinimą.“
Dr. Gintarą Strauskį, VGTU Architektūros fakulteto, Urbanistikos katedros profesorių studijų metu labiausiai gąsdino vienas dėstomasis dalykas: „Statybos mechanika! Tai sritis labai reikalinga architektams, tačiau studijuodami vargiai supratome, kas, kaip ir kur linksta ar lūžta, nes trūko praktikos. Daug dalykų apie medžiagų atsparumą supratau tik per savo patirtį, dirbdamas skirtinguose projektuose su gerais konstruktoriais. Ir dabar vis galvoju, ko mokoma statybos mechanikos disciplinose ir kokį tai turi ryšį su architektui reikalingomis projektavimo žiniomis bei realiais įgūdžiais“, – teigė jis.
Studijų metų siaubai persekioja ir šiandien
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto filosofijos ir politologijos katedros dėstytojas Daumantas Stumbrys prisipažino, kad labiausiai studijų metais jam siaubą varė įvairiausi darbų atlikimo terminai: „Šis siaubas vis dar mane persekioja. Persekioja nuolat. Net ir dabar, jūs galvojate, kad atsakymams į šiuos klausimus nebuvo duotas terminas...? – juokavo dėstytojas.
