Ne, šiandien uždaras vakaras“. „Ne, klubas pilnas“. „Ne, neatitinkate aprangos kodo“. Arba tiesiog - „Ne.“ Kodėl? „Čigonų ir arabų neįleidžiam“ – tokius pasveikinimus prie naktinių sostinės klubų durų išgirsta kitataučiai, kurie, kaip parodė žurnalistinis eksperimentas, į pasilinksminimo vietas neįleidžiami.
Penktadienio vakaras. Vilniaus senamiestyje verda gyvenimas – varstosi naktinių klubų durys, kavinės sausakimšos, praeiviai trinasi petys į petį. Ore – garsų, šviesų ir kvapų mišinys. Sustojame prie naktinio klubo apsaugos darbuotojo – ar galime patekti į vidų?
Iniciatyvinė žurnalistų grupė ėmė nagrinėti rodos nepastebimą ir iki šiol nekeltą problemą – rasizmą naktiniuose klubuose. Du savaitgalius iš eilės kartu su skirtingomis kompanijomis, tarp kurių - du romai, juodaodis ir trys arabai, bandė pašėlti naktiniuose Vilniaus senamiesčio klubuose. Linksmybės baigėsi nė neprasidėjusios – kitataučiai griežto apsauginių žvilgsnio neatlaikė.
„Taip, gyvenu tabore, bet tai – ne priežastis diskriminuoti“
Vos užsukus į pirmąjį kelyje pasitaikiusį „Cocainn“ klubą, apsaugos darbuotojai eksperimento dalyvei romei Zitai pastojo kelią. Niekas Zitai nepaaiškino, kodėl ji negali užeiti į naktinį klubą. Tuo tarpu jaunoji žurnalistė Rimantė, nepilnametė, buvo įleista be problemų. Vietoje asmens tapatybės dokumento mergina išsitraukė paprasčiausią moksleivio pažymėjimą ir pasakiusi, kad kitokio dokumento neturi – apsaugos darbuotojų linksmintis buvo įleista.
Kitą vakarą romų – Zitos ir jos brolio Slavos - neįleido į „Paparazzi“ ir „Seacret“ klubus. Išgirdusi trumpą frazę: „Uždaras vakaras“, mergina jau žadėjo kulniuoti tolyn, tačiau išvydo be problemų į tą patį klubą įeinančius kitus eksperimento dalyvius. Mergina pareikalavo paaiškinimo, teigė turinti tokias pat teises, kaip ir kiti lankytojai. „Dar kartą aiškinu – klubas pasilieka teisę neaiškinti kodėl ir ko neįleidžia“, - piktai suriko apsaugos darbuotojas.
Tačiau tokie vakaro įvykiai Zitos nenustebino. Gimusi ir augusi Lietuvoje, ji žino paaiškinimą – ji – romė. Anot merginos, socialinių mažumų diskriminacija šalyje tikrai egzistuoja. „Pasitaiko apsauginių, kurie pritrūksta žodžių argumentuoti, kuo aš skiriuosi nuo kitų. Jau ne kartą teko patirti panašią situaciją, kai buvau neįleista į naktinį klubą vien dėl to, kokia mano tautybė. Todėl ir pačiame eksperimente sutikau dalyvauti, nes jau seniai norėjau padaryti kažką panašaus, tik nežinojau į ką kreiptis ir nuo ko pradėti,“- pasakoja Zita.
Aiškintis neprivalo
Trys iš keturių klubų savininkų tarp savo lankytojų romų matyti nenori, rodo atliktas eksperimentas. „Pirmiausiai reikia pasižiūrėti į pačius musulmonus ir romus. Neskirstom žmonių pagal tautybę – tiesiog, vadinasi, kitiems kriterijams yra prioritetai“, - apie tai, kodėl kitataučius paliko už durų, sausai paaiškino prisistatyti nenorėjęs „Paparazzi“ klubo atstovas.
Prie „Paparazzi“ durų:
Apsauginis: Labas vakaras, negalėsim mes Jūsų praleisti (...) Visų pirma pas mus įėjimas tik nuo 23-ejų
Zita: Aš galiu pasą parodyti (...)
Apsauginis: Negalėsim praleisti.
Zita: Bet mes turim dokumentus.
Apsauginis: Negalėsim praleisti
„Cocainn“ vadovas Benas Andriūnas - gerokai konkretesnis. "O ką čia komentuot? Juk ir taip aišku, kodėl neįleido. Mes neprivalom aiškint, kodėl neįleidom. Čia yra mūsų klubas, mūsų privati erdvė ir mes pasirenkame, kurie žmonės gali pas mus lankytis. Užduodat tokius klausimus, į kuriuos atsakymai ir taip aiškūs. Ką mes čia diskutuojam? Romai patys save įvardija vagimis, o kaip mes galim tokius įleist? Mūsų klubas neprivalo atsakyti, kodėl mes neįleidžiam, tai yra mūsų klubo tvarka ir viskas“, - griežtai nukirto klubo vadovas.
Prie „Cocainn“ durų:
Apsauginis: Dokumentėlį parodykit (žurnalistei). Jūs neužeisit (atsisukęs į romę).
Zita: Labas vakaras, vėl neįleisit? O jūs galite paaiškinti dėl ko?
Žurnalistė: O mes negalim kartu įeiti?
Apsauginis: Ne.
Zita: Kodėl?
Apsauginis: Aš neprivalau aiškintis.
Tai, kad prietarai apie romų bendruomenės narius vis dar gajūs, rodo ir šiemet „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuostatų apklausa. Pagal ją, romai jau septinti metai išlieka nemėgstamiausia visuomenės etnine grupe. Tyrimas rodo, kad šeši iš dešimties apklaustųjų – daugiau nei pusė visų apklausoje dalyvavusiųjų – nenorėtų gyventi romų kaimynystėje.
Egiptietis: taip man nutiko pirmą kartą gyvenime
Faktą, kad sostinės klubuose gali būti diskriminuojami ir kitų etninių grupių atstovai, patyrė ir iš Egipto kilęs Ehab. Lietuvoje jis pats yra nuolatos apsuptas kitataučių – vaikinas dirba naujų atvykėlių konsultantu. Vis dėl to, eksperimente dalyvavęs vaikinas pasakoja, kad į klubą Vilniuje buvo neįleistas pirmą kartą gyvenime – jam ir jo draugams kelią pastojo „Paparazzi“ apsauginiai. „Jaučiausi tikrai prastai, tikrai – labai blogai. Net jei nebūčiau norėjęs eiti būtent į šį klubą, turiu teisę pasirinkti, kur eiti, kaip ir kiti normalūs žmonės", - skundžiasi Ehab. Vaikino manymu, pagrindinė priežastis, dėl kurios jis su draugais liko už durų – jų kilmė. „Apsaugos darbuotojas nežinojo iš kurios mes šalies. Tuo metu tikrai nesupratau kas įvyko – matyt, viską lemia išvaizda: tamsūs plaukai, oda, mes tiesiog atrodome kitaip“, - priežasčių ieško vaikinas.
Nors eksperimento rezultatai egiptietį ir nustebino, jam yra tekę girdėti apie ne itin draugiškus svetimšaliams lietuvių verslininkus - kitą savaitgalį, jau į kitą klubą negalėjo patekti Ehab draugas. „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad taip įvyko dėl etninių draugo veido bruožų. Galbūt jį supainiojo su romu, nors iš tikrųjų draugas buvo iš Gruzijos. Priežastis, kurios sutrukdė jam patekti į klubą, prie durų stovėję apsauginiai, aišku, nutylėjo", - prisimena egiptietis.
Juodaodžiams klubų durys plačiai atvertos
Eksperimente dalyvavo ir iš Nigerijos į Lietuvą atvykęs juodaodis Jite, šiuo metu kaip ir Ehab savanoriaujantis migrantų informavimo ir konsultavimo centras „PLIUS“. Mykolo Romerio universitete studijavusiam vaikinui pasisekė labiau – jis tikina į klubus ar barus visuomet patenkantis lengvai. Tą parodė ir eksperimantas – apsauginiai visuose klubuose draugiškai reaguodavo ir netrukdydavo Jite vakaro.
,,Su manimi kalbasi visi – ir vyresni, ir jaunesni", - dalijasi įspūdžiais Jite. Tiesa, jo manymu, lietuviai vis dar atsargiai reaguoja į užseniečius. „Jie kitataučių nediskriminuoja, tačiau yra uždari ir atsargiai bendrauja," - pasakoja vaikinas, - „pavyzdžiui, baltaodės merginos prisibijo juodaodžių vaikinų, tikriausiai tokią nuomonę jos susidaro iš straipsnių ar filmų“.
Skųstis neskuba
Visų etninių grupių atstovus nuo diskriminacijos įsigyjant prekes ir paslaugas saugo Lietuvos respublikos lygių galimybių įstatymas. Lygių galimybių kontrolierės patarėja Laima Vengalė – Dits tikina, kad pažeidusiems šį įstatymą tenka atsakyti. „Jei toks pažeidimas nustatomas, pati griežčiausia sankcija būtų administracinė bauda nuo 100 iki 2000 litų. Gali būti ir taikomas įspėjimas, įsakoma nutraukti tokius lygias teises pažeidžiančius veiksmus“ – tvirtina specialistė. „Iš principo bauda ne visada duoda pačius geriausius rezultatus, kadangi verslininkai sumoka baudą, bet tęsia savo diskriminacinę veiklą“.
Išgirdusi apie eksperimento rezultatus, L. Vengalė – Dits pripažino, kad klubų savininkai Lygių galimybių įstatymą iš tiesų galėjo pažeisti. „Panašu, kad buvo neįleista be jokios pateisinamos priežasties. Galima spėti, kad tai buvo dėl tautybės, apie kurią sprendė iš išvaizdos“ – sakė ji. „Tai yra pažeidimas, to daryti negalima“.
Pašnekovė patikino, kad į tarnybą dėl tokių skundų kreiptasi nebuvo. Vis dėl to, apie panašius atvejus ji girdėjusi kitose Europos šalyse. „Panašių atvejų buvę Didžiojoje Britanijoje, kai į klubus ar barus neįleidžia juodaodžių. Girdėjau apie tokius atvejus ir Belgijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse“, - teigia L. Vengalė – Dits. Jos žiniomis, kitose šalyse tokia diskriminaciją dažniau patiria juodaodžiai ir musulmonai.
Apklausos rodo, kad lietuvių požiūris neigiamas ne tik į romus, bet ir kitas etnines ar religines grupes, pavyzdžiui čečėnus ar musulmonus. Tačiau skundų susijusiu su šių grupių diskriminacija pateikiama nedaug. Tai patvirtino ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė aiškina, kad diskriminaciją dėl kalbos, etninės kilmės, rasės, religijos patiriantys asmenys neteikia skundų dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, jie ne visuomet gali identifikuoti diskriminaciją. Be to, dažnai netiki, kad jiems bus suteikta pagalba iš policijos ar Lygių galimybių teisių kontrolieriaus. Iš pokalbių su mažumomis, paaiškėjo, kad jos netiki, kad į skundą bus atsižvelgta arba jau yra su tuo susidūrusios, apie tai girdėjusios iš pažįstamų“, - pasakoja B. Sabatauskaitė. Pašnekovė tikina kad kai kurie diskriminuojami asmenys neteikia skundų ir dėl to, kad net ir kreipdamiesi anonimiškai bijo prarasti darbą. „Jie baiminasi, kad tai sukels ir neigiamą kolegų, aplinkinių požiūrį“, - kalba teisininkė.
B. Sabatauskaitės manymu, eksperimento rezultatus galima paaiškinti visuomenėje vyraujančiu požiūriu į romus. „Romai - viena didžiausią atskirtį patiriančių grupių Lietuvoje, nepaisant to, kad jų bendruomenė nedidelė“, - tvirtina Sabatauskaitė. Visgi, specialistės teigimu, požiūris į musulmonus Lietuvoje - įvairus: kai kurie šiai bendruomenei priklausantys nariai sakė jokios diskriminacijos nepatiriantys, o kiti teigė susiduriantys su neigiamomis nuostatomis.
Išgirdusi apie eksperimento rezultatus, teisininkė tvirtina, kad minėti atvejai būtų pripažinti diskriminaciniais. „Manau, dėl to vertėtų teikti skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai“, - patarė teisininkė.
