Svetainėje „Skundai.lt“, gyvūnų augintojų forumuose internete galima aptikti gausybę skundų dėl ligotų iš zooparduotuvių pirktų gyvūnų. Triušiukai, kurie po pirkimo praėjus kelioms paroms nugaišta, vėžliukai, sergantys rachitu – tai tik keletas nemalonumų, su kuriais susiduria pirkėjai.
Kaip parduotuvėse atsiduria sergantys gyvūnai? Ar jie suserga jau laikomi parduotuvėse? O gal kai kuriais atvejais prie to (net ir to nenorėdami) prisideda naujieji gyvūno šeimininkai?
Pirmąją dalį rasite čia
Nuolatinis gyvūno stresas gali tapti mirties priežastimi
Kartais džiaugiantis nauju augintiniu nepagalvojama, jog mūsų dėmesys jam taip pat gali būti žalingas. B. Noreikis primena, jog gyvūnas pirmąją streso „dozę“ patiria, kai tiekėjas jį atskiria nuo mamos. Pasak jo, gamtoje atjunkimas vyksta palaipsniui, o žmogui prie to pridėjus ranką, dažniausiai šis procesas yra paspartinamas, kas ir sukelia įvairius negalavimus. Tolimesni veiksmai iššaukia ne ką mažesnį stresą.
Gyvūnui ypatingai didelį stresą sukelia transportavimas, patalpinimas į jam svetimą aplinką (stresą gali sukelti vieno patalpinimas į narvą kaip ir patalpinimas su svetimais gentainiais), prie kurios jis turi prisitaikyti, priprasti prie naujo raciono. Aktyvūs naktį ir miegantys dieną gyvūnai dėl parduotuvėse esančio triukšmo, žmonių dėmesio negali normaliai išsimiegoti, kas reiškia dar papildomą stresą.
Vos tik spėjus gyvūnui prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, jis nuperkamas, transportuojamas, patalpinamas naujoje aplinkoje. Čia dažnai jis apsupamas perdėtu dėmesiu, o tai apsunkina prisitaikymą prie naujos aplinkos. Jei gyvūnas iš streso neėda, dažnai siūlomas vis naujas skanėstas, kol apetitas nugali ir gyvūno virškinimo trakte atsiranda naujos, neįprastos maistinės medžiagos, kurios dažnai sukelia viduriavimą. Pasak B. Noreikio, viduriavimas, ypač streso metu, gali sukelti gyvūno gyvybei rimtą pavojų.
Svarbiausia – ramybė
LGGD pirmininkas šeimininkams primena: „Parsinešę į namus naują augintinį pirmiausia suteikite jam ramybę, kad šis prisitaikytų prie naujos aplinkos. Šerkite taip pat, kaip jis ir buvo šertas iki tol. Norint keisti racioną, tai reikia daryti palaipsniui, kad nebūtų sukelta „staigmenų“ gyvūnėlio virškinimo traktui.“
Daugelyje Europos šalių šuniukai ir kačiukai zooparduotuvėse neparduodami
Jungtinėje karalystėje ir daugelyje kitų Europos valstybių gyvūnų parduotuvėse neišvysime šunų ir kačių. Šuniukams bei kačiukams itin svarbi yra socializacija, bendravimas su šeimininku. Ilgas laikas praleistas parduotuvės vitrinoje, narve, gali turėti pasekmių visam gyvenimui. Todėl dažniau šie gyvūnai yra parduodami tiesiai iš veisėjų, kurie suteikia palankesnes sąlygas gyvūnams.
Lietuvos kinologų draugija yra uždraudusi savo nariams pardavinėti gyvūnus zooparduotuvėms.
Prieš keletą metų internete buvo platinama peticija dėl šuniukų ir kačiukų prekybos zooparduotuvėse uždraudimo, tačiau ji, ko gero, pasimetė interneto platybėse. Blogas gyvūnų teisių aktyvistų darbas ar visuomenės abejingumas?
Šunys „akvariumuose“
Dažnai piktinamasi stiklinėmis gyvūnų talpyklomis, kurias ko gero niekaip kitaip žmonės nevadina, kaip „akvariumais“. Nors yra tikinama, jog šios talpyklos yra pagal Europos Sąjungos standartus, su modernia ventiliacijos sistema, tačiau tokia gyvūnų laikymo vieta, ko gero ilgai liks aptarinėjama iš neigiamos pusės.
Deja, tokios talpyklos yra gan paplitusios, tačiau pasaulyje jos dažniau skiriamos triušiams, įvairiems graužikams laikyti. Kai kuriose JAV, Prancūzijos zooparduotuvėse šuniukai, kačiukai turi voljerus, kuriuos galima lyginti su buvusiu PC „Panorama“, kuriame buvo laikomi dovanojami iš gyvūnų globos namų kačiukai. Tokiuose voljeruose gyvūnai bendrauja su savo gentainiais, jiems lengviau apsiprasti su nauja aplinka, kol yra įsigyjami.
Kur kreiptis dėl blogo elgesio su gyvūnais?
Jei įsigijote sergantį gyvūną, ar pastebėjote, kad gyvūnus parduodančioje parduotuvėje ar turguje parduodami gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, sergantys ar sužeisti VMVT prašo pranešti nemokama telefono linija 8 800 40 403, Faksu (8~5) 249 1717 , internetu – [email protected] , raštu – kiekvienoje teritorinėje VMVT.
Sonata Dirsytė
