Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėje mokykloje alternatyvusis mokymas įgauna pagreitį. Mokyklos bendruomenė džiaugiasi pirmaisiais rezultatais, mokinių rodomu susidomėjimu.
Akivaizdūs pokyčiai
Devintokai ir dešimtokai – devyni paaugliai – į pamokas eina ne kartu su savo bendraklasiais. Moksleiviai įsikūrė atskirame mokyklai priklausančiame pastate, čia juos moko vienas pedagogas, konsultuoti ateina tik matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai.
Pagal alternatyvųjį ugdymą mokiniai jiems sudėtingus dalykus mokosi kitaip nei jų bendraamžiai. Pritaikius naują modelį vaikai neverčiami atsiskaityti dalyko konkrečią dieną, o gali jį kartoti kelias savaites. Atsiskaito tada, kai jaučiasi galį tai padaryti.
Mokymosi programa parinkta individualiai, atsižvelgiant į moksleivių galimybes ir poreikius. Viena iš mokytojų – socialinė pedagogė Rasa Urbonavičienė pastebi akivaizdžių rezultatų.
Anksčiau bėgdavę iš pamokų, dabar vaikai noriai jas lanko. Kam anksčiau matematika atrodė neįkandamas mokslas, dabar gali lengvai išspręsti uždavinius. O tie, kuriems neužtenka 45 minučių kontroliniam, be įtampos gali jį rašyti kelias pamokas.
Pasak R.Urbonavičienės, jei moksleiviui kas nors neaišku, visuomet grįžtama prie tos temos. Šioje klasėje stengiamasi užpildyti visas per devynis ar dešimt mokslo metų likusias spragas.
Žinoma, kad neretai mokiniai nebenori mokytis, jei ko nors nesupranta. Pasitelkę alternatyvųjį mokymą mokytojai stengiasi vaikus įtraukti į tą procesą, kad jie pajustų, jog nori mokytis ir jiems patiems to reikia.
Neliepia per prievartą
Moksleiviai tris dienas mokosi mokykloje, o dvi eina į praktiką. Ten jie atlieka tam tikras užduotis. Vaikai turi galimybę pasimokyti šaltkalvio amato, padirbėti autoservise, medicinos punkte, dalyvauti kitose veiklose.
Susirinkusieji į pirmąją pamoką aptaria, kaip sekasi, pasidalina įspūdžiais. Tokia metodika taikoma mokiniams išjudinti, kad jie susidomėtų. Nenorima pradėti nuo kokių nors užduočių ar informacijos. Pasak R.Urbonavičienės, kartais ryte tenka paimti kamuolį ir atlikti lengvas užduotis.
„Kai matyti, kad vaikai apsnūdę, tenka ką nors sugalvoti ir juos išjudinti. Jei jiems nereaguojant pradėsiu mokyti, nieko neišgirs, todėl reikia pasukti galvą, kaip sudominti“, – prisipažįsta pašnekovė.
Mokytoja aiškina, kad per pamoką vaikai gali mokytis skirtingų dalykų: vieni – istorijos, kiti – matematikos, treti – geografijos. Tačiau būna dienų, kai visi gilinasi į tą patį.
„Dirbame pagal vaiko poreikius: atkreipiame dėmesį į kiekvieno nuotaiką, emocinę būseną, raidą. Jei moksleivis nenori mokytis matematikos, kalbamės, kodėl taip yra, kas jam neduoda ramybės, sprendžiame, ką galime padaryti, tačiau tikrai neverčiame“, – aiškina specialistė.
Reikia pažadinti
R.Urbonavičienė pasakoja, kad vaikai, įsitraukę į produktyvaus mokymo programą, labiau savimi pasitiki.
„Pavyzdžiui, vienam mokiniui reikia daugiau laiko atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Mergaitei, kaip paaiškėjo, reikia, kad kas nors prie jos prieitų ir paaiškintų. Kai moksleiviai mokosi bendrose klasėse, mokytojai negali tam skirti daug laiko, nes visiems dėstoma ta pati programa“, – teigė specialistė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad moksleiviai gali išmokti viską ir pasivyti įprastose klasėse besimokančius bendraamžius. Pasak jos, šiuos vaikus reikia labiau aktyvinti, žadinti, nes jie jau yra įpratę nieko nedaryti.
„Vaikams tiek per pamokas, tiek per praktiką parodome, kad tie dalykai, kuriuos jie mokosi, bus naudingi ateityje. Tarkim, elementarus spindulio skaičiavimas per matematiką taikomas ir dirbant statybose, – palygina R.Urbonavičienė. – Pavyzdžiui, buvo referendumas dėl atominės elektrinės. Mes aptarėme šį klausimą, pasitelkėme istorijos, geografijos žinias.“
Socialinė pedagogė neslepia, kad mokosi kartu su vaikais, skaito vadovėlius. Papildomai ateina matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai, jie atneša tas užduotis, kurios įeina į 10 klasės egzaminą.
Sugrąžina į mokyklą
Produktyviojo mokymosi metodą planuojama taikyti dvejus metus. Per juos vaikai išbandys save 4–8 įvairiose praktikos vietose, jose mokysis po kelis mėnesius.
Kiekvienam, atsižvelgiant į pomėgius, domėjimosi sritis, gebėjimus, socialinius įgūdžius, sudaroma asmeninė mokymosi programa.Pagal šį metodą besimokančiųjų vertinami ne tik pasiekti rezultatai, bet ir pažanga, t. y. atsižvelgiama į tai, kiek pastangų buvo įdėta, kad pasiektų tam tikrą lygį.
Balandžio mėnesį Švietimo aprūpinimo centras vykdė mokyklų ir mokytojų atranką. Joje dalyvavo net 31 mokymo įstaiga iš 20 šalies savivaldybių. Konkursui paraiškas pateikė vidurinės mokyklos, gimnazijos, atrankoje aktyviai dalyvavo mažesnių miestų švietimo įstaigos.
Įveikusios sudėtingą atranką, teisę nuo rugsėjo diegti produktyvųjį mokymąsi įgijo tik Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė mokykla, Kauno Rokų vidurinė mokykla ir Kėdainių jaunimo mokykla.
Alternatyvusis mokymas tinkamiausias tokiems vaikams, kurie buvo nusprendę nebelankyti mokyklos. Paaugliui nebereikia bijoti, kad mokytojas jį pakvies atsakinėti prie lentos, jis nebepatiria įtampos.
Mokytojas su vaiku dirba individualiai, kalbasi, mokinys gali drąsiai ko nors klausti.
R.Urbonavičienė pažymi, kad vaikai skirtingi: vienas tą patį dalyką išmoksta greičiau, kitam reikia daugiau laiko. O besimokydami bendra tvarka jie priversti derintis prie kitų. Taigi kaskart atsiranda vis daugiau spragų, todėl sunkiau prisivyti draugus.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
