9 klasė. Pamoka. Užduotis: sukurti rašinį laisva tema „Kas aš būsiu, kai užaugsiu“. Štai aš ir namie. Su pieštuku rankoje ir švariu sąsiuvinio lapu ant virtuvės stalo: „Kai aš užaugsiu, būsiu toks, kaip Pabedinskas. Būsiu žurnalistas, važinėsiu nauju „aštuntuku“ po miestus ir kaimus šnekindamas žmones...“ Ir aplankė mane mūza. Pagavo ir pakilojusi mestelėjo link debesų. Jaučiausi Ikaras ir Dedalas vienu metu. Pieštuko valdovas, nebijantis atverti giliausių sielos rūsių lobynų, nevengiantis aštriausių svajonių vingių.
Darbas perrašytas dailyraščiu ir priduotas. Darbų rezultatų laukiau visą savaitę. Pirmą kartą gyvenime nuoširdžiai laukiau lietuvių kalbos pamokos... LAUKIAU... Diena išaušo, pamoka užgulė klasės sienas, prislėgdama kiekvieną kitaip... Mokytoja įžengė į klasę su žavia šypsena ir gniužulu svajonių rankose. Mūsų svajonių. Smagus šurmulys ir pradedam – pristatomi geriausieji rašiniai. Kelios citatos, prisodrintos epitetų. Kelios pedagoginės pastabos iškalbingesniems rašinių autoriams.
„Na, o dabar – klasės perliukai“. Matau, kaip mokytojos rankose lieka vienas sąsiuvinis pasigardžiavimui – mano svajonės žaliame aplanke. Širdis daužosi, nes nežinau, kas dabar bus. Čia juk aš ir mano vidinis pasaulis. Mokytojos lūpos išspjauna pirmuosius sakinius. Braukdama juoko ašarą, pasitelkdama intonaciją, ji perskaito mane visai klasei...
Kas vyko toliau turbūt nutuokiate. Todėl dabar turiu užduotį – kad kuo mažiau vaikų patirtų tokį patį jausmą, kuomet yra šaipomasi iš jų svajonės. Turėjau pilną teisę jos nebesiekti, tačiau kai man suėjo dvidešimt, gavau darbą viename Kauno laikraštyje, vėliau dirbau televizijoje, kurioje tebeesu ir dabar. Šį pavyzdį naudoju edukacinėse vaikų stovyklose „Griaunam“, kurioje jaunuoliams įrodau, kad siekiamybę pasiekti įmanoma. Ir žinote kaip? O gi vaikai pastato paprastą žalią kiaušinį ant bukojo galo. Taip, kiaušiniai stovi stati. Jūs turėtumėte pamatyti jų akis. Jie juk supranta, kad padarė tai, ką visi laiko neįmanomu dalyku. Jie tampa savęs valdovais.
Jie pasiekė tai, ko norėjo. Jie pasiekė tai, kas jiems atrodė beveik nepasiekiama. Kiekvienas vaikas turi savo svajonę ir kiekvienas vaikas tiki, kad jo svajonė yra Ta, kuri jį neš per gyvenimą tolyn. Todėl siūlau vaikams parodyti, kad to, ko jie siekia, pasiekti tikrai įmanoma. Nepaisant to, kokia ta svajonė gali atrodyti neįprasta. Pasaulio genijai turėjo tikslą, todėl mes juos ir vadiname genijais.
Mindaugas Vidugiris - projektų „Sniego gniūžtė“, „Sėkmės mokykla“ lektorius, VšĮ. "Griaunam" direktorius, Lietuvos nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų asociacijos prezidentas. Skaito motyvacines paskaitas jaunimui, domisi saviugda, sveika gyvensena, Lietuvos kulinariniu paveldu, antikvariniais motociklais, tačiau tikrosios gyvenimo aistros – holistinis švietimas ir visuomeninė veikla.
Mindaugas Vidugiris
