Gyvenimas kartais krečia sunkiai suvokiamas išdaigas. Viena iš baisiausių yra žaidimas su žmonių likimais.
Vieni neatlaiko sunkių žaidimo taisyklių sudaromo spaudimo, kiti šioje situacijoje jaučiasi kaip žuvys vandenyje ir laiptas po laiptelio kopia tobulumo link, o treti, turėdami nuostabų pareigos bei atsakomybės jausmą, stengiasi nenusileisti lyderiams. Visgi pralaimėjusieji gauna nenumatytą paguodos dovaną – baimės jausmą, stresą, o laimėjusieji superprizą – keturių sienų fobiją.
Vos tik gimusi nauja gyvybė gauna šio sudėtingo žaidimo taisykles ir ji to nori ar ne, bet yra priversta žaisti. Kaip ir visur yra lyderiai ir nevykėliai. Pastaruosius visą gyvenimą lydi nesėkmės ir nelaimės. Tai atsitinka ne dėl to, kad jie gimė po nelaiminga žvaigžde.
Anaiptol, šios būtybės yra vienodos savo išvaizda ir sugebėjimais. Esminis skirtumas yra pasitikėjimas savo jėgomis ir savojo tikslo siekimas. Dažnas iš mūsų tuo netiki ir yra priverstas dažnai pajausti pralaimėjimo kartėlį, tyliai nuleisti galvą, nubraukti ašarą ir, galų gale, užsidaryti savyje.
Blogiausia tai, kad po nesėkmių mes pasislepiame tarp keturių sienų, pradedame bendrauti su stresu, sužinome, koks yra tikrasis alkoholio skonis ir kaip arti yra gyvenimo dugnas. Jei turite tokių pažįstamų, tikriausiai esate pajautę keistą jausmą – keturių sienų fobiją – baimę atsidurti tokioje pačioje situacijoje, kaip visuomenei puikiai pažįstami nevykėliai.
Greitai perpratę taisykles galime save priskirti prie lyderių ir džiaugtis Dievo sukurtais malonumais, kurie mus supa. Pralaimėjimo kartėlis jiems nėra pažįstamas, greičiausiai ir nebus pažintas. Bet kodėl? Priminsiu – pasitikėjimas savo jėgomis ir savojo tikslo siekimas.
Žmonės, kurie tikslingai siekia savojo tikslo gauna tai, ko nori. Pasaulyje nėra nieko tobulo, tad kiekviena žaidimo sistema turi savus trūkumus, o juos supratus ir atradus galima tik džiaugtis. Pervertę laikraščius, geriau paieškoję internete pamatysime, kad visi mums gerai žinomi žmonės yra labai pasitikintys savo jėgomis. Kartais net per daug. Saiko jausmas yra gerbtinas, bet šioje situacijoje tai nesvarbu, nes tu arba turi viską arba nieko.
Be abejo, reikia nepamiršti, kad pasitikėjimas savo jėgomis be tikslo neegzistuotų. Kaip greičiausiai neegzistuotų ir angelai be velnių arba Kauno „Žalgiris“ be Vilniaus „Lietuvos ryto“. Visą energiją, pasitikėjimą ir pastangas reikia nukreipti į rezultato siekimą. O tikslai gali būti patys įvairiausi: nuo noro tapti milijonieriumi iki naujos batų poros.
Žmonių rasei belieka palinkėti kuo greičiau patirti keturių sienų fobijos jausmą. Kuo greičiau tai patirsime, tuo greičiau suprasime, kad mes galime žymiai daugiau nei įsivaizduojame. Žinoma, kad tai pajaustume, turime suprasti, jog tai padaryti mums padės žmonės, kuriems nesiseka.
Ir nereikia nieko gailėti, nes mes patys kuriame savo likimą ir jis priklauso tik nuo mūsų pačių. Tad visada atsiras būtybių, kurioms nesiseks ir kurios žymiai greičiau už visus pajaus, kas tai yra gyvenimo dugnas.
