Nuo pat mažų dienų Karina itin aktyvi. Niekada neturėjo laiko šlaistytis gatvėmis su neaiškia kompanija, tad ir dabar įtempta dienotvarkė – jos kasdienybė. Ji domisi įvairiais dalykais, nori kuo daugiau nuveikti per šį, jos žodžiais, trumpą ir vienintelį gyvenimą. Naujais projektais dažnai stebinanti daininkė puikiai įrodo, jog tai nėra tušti žodžiai.
Darbo dienos pabaigoje Karina atranda valandėlę mums bei sutinka plačiau papasakoti apie savo paauglystės dienas, karjeros pradžią ir ateities planus.
Paauglystėje daugiau šoko nei dainavo
Dainininkė užaugo muzikalioje šeimoje kartu su tėvo gitaros melodijomis ir dainomis. Močiutė, taip pat muzikantė, lavino mažąją Kariną ir įskiepijo tvirtą meilę ir ryšį su muzika. Nenuostabu, jog, atėjus metui lankyti mokyklą, tėvai pageidavo, jog dukra mokytųsi muzikinėje klasėje. „Tačiau į ją vyko atranka, – pasakoja K. Krysko, – mokytojas prieidavo prie kiekvieno pirmoko, sudainuodavo dainos fragmentą ir liepdavo atkartoti.“ Atėjus Karinos eilei, ši nusprendė improvizuoti, tačiau bandymas buvo nesėkmingas, tad mokytojas konstatavo jai ypač nemalonią „diagnozę“ – „neturi klausos“. „Taip visą vaikystę daugiau šokau, nei dainavau, – prisimena Karina. – Šokiai buvo mano aistra.“ Bet, nepaisant visko, galiausiai išsipildė dainininkės svajonė – ji pradėjo dainuoti ir nė neketina sustoti.
Mokykloje Karina Krysko nebuvo „moksliukė“, tačiau nebuvo ir labai prasta mokinė: „Visą laiką „banguodavau“: gaudavau ir labai gerus pažymius, o kartais užeidavo didelių nuosmukių periodai,“ – pasakoja dainininkė. Kartais namų darbus atlikdavo tik paskutinę minutę, tad jau mokykloje paragavo studento „duonos“: sėdėjimo prie knygų iki paryčių.
Karina Krysko (asmeninio archyvo nuotr.)
Paauglystėje K.Krysko buvo rami, kukli ir uždara, gal net pernelyg, nes, pasak jos, turėjo problemų dėl bendravimo su bendraamžiai. „Negalėdavau jiems atsiverti. Buvo sunku, atsiradus mokyklinėms simpatijoms, parodyti jausmus, – kalbėjo Karina. – Tačiau nemanykite, kad labai dėl to išgyvenau. Tiesiog turėjau bendravimo „barjerą“, dėl kurio nebendraudavau taip, kaip norėjosi.“ Dainininkė džiaugiasi, kad šio komplekso padėjo atsikratyti darbas scenoje ir vaikų šokių pamokos, kurias ji vesdavo: „Ėmiau labiau pasitikėti žmonėmis, greičiau atsiverti, bendrauti. Esu laiminga, jog „perlaužiau“ šį paauglišką kompleksą.“
Paklausta, ar maištavo paauglystėje, Karina atsako, jog buvęs toks tarpsnis: „Kartais priešindavausi tėvų valiai, kai jie patardavo, ką turėčiau daryti vienoje ar kitoje situacijoje.“ Kai dainininkės konfliktai su tėvais peržengdavo ribas, tekdavo paragauti ir „beržinės košės“, pamiršti smagius vakarėlius. „Tačiau šis maištavimo ciklas greitai pasibaigė, – patikina Karina. – Dabar mama man kartais pasako, jog niekada su manimi nebūdavo problemų.“ Bet, prisiminusi tą laikotarpį, pasak K.Krysko, pati turėjusi nemažai rūpesčių, tik tėvams nieko nepasakojusi: „Tokia jau aš – nemėgstu dalintis bėdomis su artimaisiais.“ Jos nuomone, kur kas maloniau pasakoti gerus, džiugius dalykus, o blogus pasilikti sau ir negadinti aplinkiniams nervų.
Dar mokykloje Karina sulaukdavo dėmesio iš berniukų: „Nebuvau pati populiariausia, tačiau gerbėjų ir simpatijų netrūkdavo,“ – pasakojo dainininkė. Bet tada jai ne itin rūpėję santykiai, mat turėjusi dvi dideles aistras, kurios gožė visa kita – tai šokiai ir dainavimas. „Dalyvaudavau įvairiuose renginiuose, koncertuose. Stengiausi tobulėti šioje srityje, todėl didelio dėmesio meilės reikalams neskyriau“.
Bet, visą vaikystę atidavusi šokiams ir dainavimui, atėjus laikui rinktis specialybę, Karina planavo studijuoti anglų filologiją. „Maniau, jog tai perspektyvi specialybė, – pasakojo K.Krysko, – tačiau, apsvarsčiusi visus „už“ ir „prieš“ nusprendžiau, jog noriu gyvenimą sieti su menu.“ Taip ji pasirinko choreografijos mokslą ir dabar esanti dėl to be galo laiminga. „Esu dėkinga mamai, jog nespaudė dėl sprendimo priėmimo. Ji tas žmogus, kuris visada palaiko.“
Karinos pažintis su Egmontu Bžesku tapo „69 Danguje“ pradžia
„69 Danguje“ pradžia, pasak Karinos, prasidėjo nuo pažinties su Mantu (Egmontu Bžesku): „Jis išgirdo kelis mano įrašus, kuriuos viena sukūriau jau po mokyklos.“ Dainos buvo parašytos ir atliktos pagal džiazo standartus, ir tai E.Bžeskui paliko gerą įspūdį: „Taip mes pradėjo bendradarbiauti, – sakė dainininkė. – Tik kiek vėliau kilo idėja suburti grupę ir paskelbėme atranką.“ Iškart prie grupės gretų prisijungė Ingrida, kuri lankė tą patį šokių kolektyvą kaip ir K.Krysko, o trečios merginos – Nijolės – teko ieškoti kiek ilgiau.
Godos atėjimas į „69 Danguje“, pasak Karinos, buvęs tarsi visko mišinys, neatmetant ir prodiuserių siekio populiarinti grupę: „Tačiau svarbiausia, jog Goda laukė momento išeiti iš grupės „Yva“, mat ten ji buvo viso labo tik šokėja, ne dainininkė, – pasakojo K.Krysko. – Kadangi su Goda puikiai bendravome, pagalvojome: o kodėl gi ne? Manau, Goda labai patenkinta šiuo sprendimu, jog buvo priimta į „69 Danguje“.“
69 Danguje (Karina Krysko asmeninio archyvo nuotr.)
Naujai susibūrusi merginų grupė populiari tapo 2005 metais, kai sukūrė himną vienai televizijos laidai. „Kiekvieną savaitę ji skambėdavo eteryje iš mūsų lūpų. Laidos pabaigoje pasirodydavome ir atlikdavome šią dainą prieš kameras.“ Tiesa, tada jas pristatydavo kaip „9 Danguje“, tačiau sužinojusios, jog šis pavadinimas jau užregistruotas ir jo savininkai nenorėjo jo atiduoti, merginos, siekdamos išvengti konfliktų, pridėjo šešetuką ir taip tapo „69 Danguje“.
Bet, nors ir populiarios, „žvaigždžių liga“ nesusirgo: „Mus labiau kamavo „darbo liga“, – teigė Karina. – Daug koncertavome, tobulinome choreografiją, kūrėme naujas dainas“. Jos manymu, Lietuvoje neverta „sužvaigždėti“: „Šalis maža – keli nuopuoliai ir jau rytoj tave visi pamiršta.“
Užklausta, ar Egmontas Bžeskas geras vadovas jų grupei, Karina tai patvirtina: „Jis tikras menininkas, kupinas įvairių idėjų. Žinoma, ne viską pavyksta įgyvendinti, nes tai priklauso ne tik nuo jo, bet ir kitų žmonių.“ K.Krysko teigia, jog nesutiktų išmainyti E.Bžesko į kokį kitą prodiuserį jau vien dėl to, kad jis nesaisto dainininkių įvairiomis sutartimis, pasitiki grupe, gerbia merginų nuomonę, suteikia laisvę saviraiškai bei leidžia vykdyti įvairius projektus. „Jis mane išmokė suprasti pasaulį kitaip, – pasakojo Karina, – nuėmė „rožinius akinius“ ir privertė kitomis akimis žiūrėti į atitinkamas gyvenimiškas situacijas.“
Karina ir Saulius nusprendė tapti verslininkais
Karina Krysko (asmeninio archyvo nuotr.)
Kalbėdama apie santykius su dabartiniu draugu Sauliumi Skambino, dainininkė buvo lakoniška: „Gyvenam ir tiek, džiaugiamės kiekviena duota akimirka. Esame laimingi.“ Tačiau išduoda, jog netolimoje ateityje planuoja kartu su Sauliumi atidaryti šokių mokyklų tinklą Lietuvos didžiuosiuose miestuose. „Jau dabar vyksta pasiruošimo darbai. Pirmąją mokyklėlę atidarysime Vilniuje, samdysime įgudusius mokytojus. Galbūt ir aš sugrįšiu prie mokytojavimo.“
Mūsų dar jaunas kolektyvas iš visos širdies linki Karinai didelės kūrybinės sėkmės. Tikime, jog neilgai trukus jos šokių studijų tinklas bus gerai žinomas visoje Lietuvoje. Taip pat nuoširdžiai prašome, kad „69 Danguje“ nedingtų iš TV ekranų ir radijo stočių grojarasčių bei linksmintų naujomis dainomis.
Miroslavas Siniavskis
