Esu dėkinga mamai už tai, kad ji visada gerbia mano nuomone, ir niekada nepersa savosios.Taip pat, ji mane visados visur isleidzia, todėl už tai aš ją labai gerbiu (pvz, pasakau:mama, miegosiu pas lina, o ji atsako : gerai). Gal dėlto man niekada nebuvo poreikio nei gerti, nei rūkyti? Visada mokiausi gerais pažymiais ir draugavau su gerais vaikais? Niekada per daug nebuvau nukrypusi nuo normų. Mama leido man pačiai suprasti kas aš esu. ji tobulas pavyzdys šiandienos mamoms