Visiems pažįstamas moksleivius ir studentus apimantis nerimo prieš egzaminus jausmas. Kai kuriems šiokia tokia įtampa yra naudinga, skatina labiau stengtis, greičiau atlikti užduotis. Kitiems, net ir puikiai išmanant reikiamą dalyką, atvirkščiai – gali tapti rimta kliūtimi tiek studijų metu, tiek, neišmokus suvaldyti baimių, ir profesinėje veikloje. Šiandien suvaldyti nerimą gali padėti ir švietimo įstaigos. Viena jų – Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM). Apie tai, kaip nugalėti prieš egzaminus apimančią baimę pasakoja universiteto dėstytojas ir žinomas psichologas Dr. Tomas Lagūnavičius. Dėl ko jauniems žmonėms kyla baimė artėjant egzaminams ir jų metu?
Egzaminai, tai – patikrinimas, kiek esi „geras“ tave supančioje aplinkoje – tarp kitų studentų, draugų, šeimos narių, dėstytojų, o pats atlygis – šiuo atveju – pažymys – žmogui yra antraeilis dalykas. Todėl rezultatas visiems yra svarbus ir bijoma dažniausiai nesėkmės, dėl to, ką ji reiškia mus supančios aplinkos kontekste. Kitos galimos priežastys – kaltės jausmas, neigiamos patirtys ir prisiminimai.
Kylanti baimė vieniems pasitarnauja – padeda mobilizuotis, greičiau ir efektyviau susitvarkyti su užduotimi. Kiti patiria tokią didelę įtampą, kad gali apskritai užsiblokuoti, net ir kuo puikiausiai išmanydami reikiamą dalyką – muša šaltas prakaitas, suka vidurius, apima chaoso ir tuštumos jausmas. Tokiu atveju pats talentingiausias, geriausias mokinys ir potencialus būsimas darbuotojas gali viską pamiršti, nesugebėti kalbėti, kitaip tariant – neišlaikyti galbūt kitokiomis aplinkybėmis jam ar jai visai nesudėtingo egzamino, sudaryti netinkamą įspūdį, prarasti pasitikėjimą savo jėgomis. Ką daryti, kad viso to išvengti?
Svarbiausia išmokti atsipalaiduoti. Baimę reikia kaip įmanoma labiau pažaboti dar iki egzamino (ar kito išbandymo). Vieni mūsų stebi savo aplinką, kiti – savo vidų, visa tai paaštrėja įtampos metu. Reikia išmokti abu dalykus suderinti, o tai – labai individualu. Yra keli pagrindiniai dalykai, kuriuos kiekvienas turime įsisąmoninti norėdami suvaldyti baimę:
1.Išmokti efektyviai sugrupuoti, struktūrizuoti informaciją. Svarbiausia ir kartu labai sudėtinga yra ne įsiminti informaciją, bet realiai ją suvokti. Iš tiesų kažką suprasdami tam tikrą sritį ar dalyką labiau pasitikime savo jėgomis, o tai padeda laisviau kalbėti, rašyti atitinkamomis temomis – atsipalaiduoti.
2.Sukoncentruoti dėmesį reikiamu metu, reikiamoje vietoje. Visiems yra buvę, kad tik po egzamino ar kitokio išbandymo, pvz., prezentacijos ar svarbaus pokalbio, prisimename svarbiausius dalykus ir graužiame save už tai, kad kažką pamiršome parašyti ar pasakyti, kažką pristatėme ne ta eilės tvarka ir pan., tačiau traukinys jau būna nuvažiavęs ir laiko atgal nebeatsuksi. Tai nutinka dėl to, kad nemokame valdyti savo dėmesio.
3.Dažnai išmuša iš pusiausvyros momentas, kada reikia pereiti nuo tikslo, prie proceso. Pavyzdžiui – kuo puikiausiai suvokiame, ką ir kaip reikia parašyti bet kai ateina laikas užpildyti baltą lapą, kažkas tarytum užsiblokuoja. Prezentavimo ar atsiskaitymo metu panašiai išbalansuoti gali įvairūs apgaulingi klausimai. Rašytiniuose klausimuose galime nepastebėti visą klausimo esmę nulemiančio žodelio ar jo galūnės. Tad trečiasis esminis dalykas, kurio privalome išmokti, kad suvaldytume baimę – sklandžiai pereiti nuo teorijos įsisavinimo prie konkretaus ir apčiuopiamo veiksmo.
Kaip moksleiviui įtemptu metu gali padėti tėvai, o kaip – mokykla ar universitetas? Egzaminų, stojamųjų laikotarpis iš tiesų yra be galo įtemptas laikotarpis jaunam žmogui. Didelė klaida, kurią daro daugelis tėvų, yra papildomas „spaudimas“, tačiau būtent jo kaip tik ir reikėtų vengti – įtampos paaugliui jau ir taip pakanka.
Kas liečia švietimo įstaigas, manau, kiekvienos jų tikslas turėtų būti kuo geriau paruošti asmenybes realiam gyvenimui, o ypač – darbo pasauliui, čia jau svarbų vaidmenį atlieka ir psichologinis palaikymas, tačiau jį suteikia toli gražu ne visos mokyklos, o juo labiau universitetai. O turėtų. Pats vedu seminarus apie tai, kaip pasitikėti savimi, efektyviau, geriau mokytis ir gali patikinti, kad dauguma žmonių net neįsivaizduoja kiek moksleiviams, studentams kyla su egzaminų baime, nervingumu susijusių klausimų. Štai, neseniai skaičiau paskaitą VU TVM kasmetiniame renginyje „Aš valdau ateitį“. Nors renginys vyko savaitgalį, šiltą vasaros dieną, į jį susirinko nemažai jaunų žmonių. Tai, kad jie renginiui skyrė savo laisvą laiką rodo, kad problema yra aktuali ir jaunimas realiai ieško sprendimų, pagalbos, palaikymo.
Kokių klausimų dažniausiai sulaukiate iš jaunimo? Klausiama, ką reikia daryti, kad suvaldyti savo emocijas, kaip išvengti konfliktų, kurie kyla iš nerimo, kaip struktūrizuotai mokintis, būti efektyviu – mat dalis studentų dirba ir negali skirti tiek pat laiko studijoms, kiek kiti. Per tokius renginius, kaip dabar buvo VU TVM, ne tik kalbama ir dalinamasi patarimais – vyksta praktiniai užsiėmimai. Esami ir būsimi studentai mokosi taisyklingai kvėpuoti, kontroliuoti savo kūną, sutelkti dėmesį reikiamu metu ir vietoje, filtruoti ir įsisavinti svarbiausią informaciją, greitai skaityti ir rašyti, it kitų svarbių dalykų.
Siekiame, kad jauni žmonės įsisavintų „kūrybiškumo technologijas“ kurias vėliau galės pritaikyti tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle. Šios technologijos paverčia studijas maloniomis, žmogus „kaifuoja“ mokydamasis, o kai mokytis patinka, tai ir įsisavinti informaciją, ir kalbėti ar rašyti apie tai, kas tikrai įdomu, tampa kur kas paprasčiau – išauga ir pasitikėjimas savo jėgomis, dingsta baimės. Viskas yra susiję ir mes, dėstytojai, atsakome už savo studentų efektyvumą, todėl turime daryti viską, kad padėtume sutvirtinti žingsnius, kuriais jie žengia savuoju keliu.
