Vaida buvo užkietėjusi vilnietė. Kai neseniai ją susitikau, mergina pranešė: „Kaune menininkui žymiai geriau, nebenoriu grįžti į Vilnių“. Pabandykime suprasti, kodėl tai pasakė būsimoji fotografė, kuri gyvena tokiu ritmu, jog ryte atsibudusi nežino, ką veiks vakare, o kalbėdama apie savo ateitį renkasi tarp Vilniaus, Kauno ir Niujorko.
Kas Tu esi?
Vaida Virbickaitė yra gan principinga mergina su savo lūkesčiais ir pakankamai tvirta nuomone, bet mėgsta kompromisus ir ypač ekspromtus.
Kiek pamenu, mokykloje vyko renginys, kuriame turėjo dalyvauti fotografas, kuris kažkodėl nepasirodė – atsidūriau tinkamu metu tinkamoje vietoje. Tai ir užkabino, tad dabar tampu fotografe.
Esi vilnietė. Kodėl studijoms pasirinkai Kauną, o ne visų numylėtą Vilniaus dailės akademiją ar kokią novatorišką kolegiją?
Dėl to, jog naujųjų medijų meno specialybės aprašymas skambėjo geriau nei kitų išvardintų dalykų – tai plačias galimybes apimanti sfera.
Dabar ir Kaunas, ir Vilnius. Prieš metus buvo vien Kaunas todėl, jog ten man atsivėrė nauji keliai, naujas miestas, kurį reikėjo pažinti, ištirti ir prisipratinti. Taip pat manau, jog Kaune gyvena šiek tiek nuoširdesni žmonės, bet gal tai priklauso nuo to, ką sutinki savo gyvenime.
Tai kuo skiriasi šie miestai?
Kaune daugiau dirbama iš idėjos,o Vilniuje – daugiau komercijos. Architektūra, aplinka, ten vyraujanti atmosfera priverčia nusikelti kažkur kitur – lyg būtum ne Lietuvoje. Gal šie aspektai ir veikia taip, jog atvykstantys menininkai čia žydi it gėlės. Kiek parodų ir renginių čia vyksta! Kad ir „Kaunas Photo“.
Vilniečiai yra šiek tiek labiau paveikti kosmopolitiškumo – jie tampa šaltesniais žmonėmis. Kaune viskas ramiau, natūraliau, bet, dar kartą pasikartosiu, priklauso nuo to, kas pasitaiko kelyje.
Išskyrei „Kaunas Photo“. Kodėl?
Tai labiausiai man patinkantis fotografijos festivalis, iš visų, kuriuos esu mačiusi. Pradedant nuo menininkų, kurie atvyksta į Lietuvą, baigiant tuo, kas dedasi festivalio metu ir po jo. Fotografijos naktys ir parodų atidarymai, juk tai yra didžiausias kasmetinis fotomeno festivalis Baltijos šalyse.
Taip pat ir galimybė būti pastebėtam kaip jaunajam menininkui. Kokiais būdais jam dar reikia apie save pranešti pasauliui?
Manau, nereikia stengtis būti pastebėtam, tereikia užsibrėžti savo tikslą ir jo siekti – nevaidinti, jog dirbi ir kuri, o tai daryti iš tikrųjų. Tuomet savaime kažkas pamatys tavo rezultatus, perduos kitam ir...\
Vaidos Virbickaitės nuotr.
Vaida Virbickaitė, 21 m.
Studijos: III kursas, Naujųjų medijų menas, Vytauto Didžiojo universitetas
Darbas: dirba bare, savo mylimo užsiėmimo – fotografijos – stengiasi nepaversti kasdieniu darbu, nors ir tas darbas veikiausiai būtų vien tik malonumas. Kartais merginai tenka fotografuoti vestuves ir krikštynas, bet tik tuo atveju, jei jos kūryba pasirodo priimtina.
Prizai: didžiausias iki šiol laimėtas prizas yra susitikimas su 20-čia iškilių fotografijos kuratorių, leidėjų, agentų, muziejininkų iš Lietuvos ir kitų Europos šalių per „Kaunas Photo star“ finalą.
Pirmoji personalinė paroda: planuoja ir tikisi surengti iki kito rudens.
Svajonė: Kol kas jų daug neturi, nes ir taip jaučiasi tarsi gyventų filme. Bet dabar galvoje kirbanti didžiausia svajonė – aplankyti Niujorką ir ten pafotografuoti.
Mėgstamiausia vieta Kaune: Kęstučio gatvėje esantis viešbutis-vaiduoklis. Užlipus į jo 14-ąjį aukštą matosi nuostabi Kauno panorama – pasijauti taip, lyg niekad nebūtum patyręs jokių rūpesčių.
Agnė Vareikaitė
