Viešojoje erdvėje galima surasti daug informacijos bei atliktų mokslinių tyrimų apie tai, kad vaikų nepakankamas fizinis aktyvumas tampa didele problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Nors lyg ir visiems suprantamas faktas yra tas, kad būtent nuo mažens vaikus reikia ugdyti bei rūpintis jų judėjimu.
VšĮ „Sveikas miestas“ direktoriaus Manto Paulausko teigimu, vaikų fizinio aktyvumo skatinimas priklauso nuo šeimos, kurioje auga vaikas ir, žinoma, nuo pedagogų dirbančių švietimo įstaigose. „Tikrai turbūt nesuklysiu sakydamas, kad į kūno kultūros pamokas, kurios dažniausiai vyksta porą kartų per savaitę, mokyklose žiūrima šiek tiek pro pirštus, o naujovių, kaip sudominti vaikus sportu tikrai ieško ne visi. Jei vaikas po pamokų nelanko jokių sporto būrelių, tai tuomet bent mokykloje jis turi judėti pakankamai kiekvieną dieną ir tam visai nereikia jokių sudėtingų dalykų – pakaktų kad ir trumpos mankštos pertraukų metu“, – neabejoja M. Paulauskas.
Sudomino vaikus mankšta
Puikią alternatyvą atrado Vilniaus Žirmūnų rajone esanti „Žiburio“ pradinė mokykla. Aplink mokyklą esančių gyvenamųjų namų gyventojai nuo rugsėjo vidurio, esant geriems orams, stebi neeilinį vaizdą – 350 mokykloje besimokančių mažųjų moksleivių kas rytą trumpą tai či mankštelę daro su Lietuvoje gerai žinomu tai či meistru iš Kinijos Xiyin Wang`u. Šaltesniu oru vaikučiai mankštinasi mokyklos viduje. Meistras jau kelis metus su šeima gyvena sostinėje ir veda tai či užsiėmimus taip pat ir visiems miestiečiams.
„Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Bronė Zalieckienė džiaugiasi Xiyin Wang`o entuziazmu, kuris pasiūlė skatinti vaikus judėti praktikuojant lengvą tai či mankštelę. B. Zalieckienė pasakoja, kad vaikams tai tapo patinkančiu užsiėmimu ir jie noriai kiekvieną rytą sportuoja drauge su meistru iš Kinijos. Pradinėje mokykloje vaikučiai tai či mankštą gali praktikuoti ne tik rytais visi drauge, tačiau taip pat ir specialiame būrelyje. „Mėgstame aktyvumą ir skatiname sportuoti taip pat ne tik vaikučius, bet ir jų tėvelius bei mokykloje dirbančius pedagogus. Nuo lapkričio mėnesio kviesime į tai či pamokas mokytojus, o pavasarį praktikuoti šį užsiėmimą galės ir vaikučių tėveliai“, – pasakoja B. Zalieckienė.
Mokys vaikus šiaurietiškojo ėjimo
Pavyzdžiu sostinėje galima laikyti ir Vilniaus lopšelį – darželį „Riešutėlis“. Pasivaikščiojimai nuo šiol šiame darželyje bus kitokie. Siekdami praturtini vaikučių pasivaikščiojimus bei norėdami paskatinti juos judėti, „Riešutėlio“ atstovai parengė specialią sveikatos programą „Sveikatos takučiu“ ir iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo lėšų įsigyti šiaurietiškojo ėjimo lazdoms.
„Jau visai netrukus bus apmokomi mūsų darželio mokytojai, kurie lydės vaikučius į pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis porą kartų per savaitę. Žinant mažųjų auklėtinių smalsumą, pasivaikščiojimai, pasiremiant šiaurietiškomis lazdomis, bus tuo pačiu ir puiki pramoga. Pradėti šiaurietiškojo ėjimo pasivaikščiojimus paskatino Vokietijos pavyzdys, kur jau nuo mažens vaikai yra supažindinami su šiuo ėjimo būdu“, – teigia Vilnaius lopšelio – darželio „Riešutėlis“ direktorė Irina Bušauskienė.
Netolimoje ateityje, kai tik bus pasirengę mokytojai, I. Bušauskienė pasakoja, kad šiaurietiškojo ėjimo idėją skleis ir kituose sostinėje esančiuose lopšeliuose – darželiuose, taip siekiant ir kitus darželius sudominti šiaurietiškuoju ėjimu.
Svarbu pradėti
VšĮ „Sveikas miestas“ vadovas M. Paulauskas džiaugiasi, kad galima išskirti bent porą pavyzdžių, kaip pačios švietimo įstaigos ieško alternatyvų, norėdamos skatinti vaikus judėti įvairiausiais būdais. Tiek šiaurietiškasis ėjimas, tiek lengvos tai či mankštelės ir visos kitos iniciatyvos pakeičia tradicinį požiūrį į kūno kultūros pamokas, tad tiesiog reikėtų nebijoti pradėti mąstyti apie tai, ką šiuo atžvilgiu galime padaryti kitaip vaikų judėjimo labui.
„Šiuo metu yra galvojama apie galimybę drauge su tai či meistru iš Kinijos Xiyin Wang`u apmokyti mokytojus, kad šie galėtų lengvą ir itin sveikatai naudingą tai či mankštą vesti patys saviems mokiniams. Taip pat raginame ir visus švietimo įstaigų atstovus nestokoti entuziazmo bei prisidėti prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo“, – pabaigai pridūrė M. Paulauskas.