Aukštųjų mokyklų studentams Krašto apsaugos ministerija šiais metais atnaujina jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Mokymai – savanoriški, vyks trejus metus (nuo antrojo iki ketvirtojo kurso) savaitgaliais bei atostogų metu, o juos baigusieji įgis dar vieną – karininko – profesiją ir atsargos leitenanto laipsnį. Kai kam šie mokymai gali tapti ir tarnybos Lietuvos kariuomenėje pradžia.Jaunesniųjų vadų mokymai buvo organizuojami 1998–2006 metais. Per tuo metus ne taip mažai mokymus baigusių jaunų žmonių įsidarbino kariuomenėje ir pradėjo karininko karjerą. Vienas tokių – Vytautas Rudzevičius. Į mokymus tuomet studentas Vytautas užsirašė turėdamas paprastą tikslą – atlikti karinę tarnybą, kad baigęs universitetą nebūtų šaukiamas į kariuomenę. Nors ir pats tuomet to nesitikėjo, šiandien Vytautas yra profesinės karo tarnybos karininkas, kapitonas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centre.
Pradžia
Apie mokymus, kaip pasakojo Vytautas, tuomet dar Kauno technologijos universiteto poligrafijos studentas, išgirdo iš savo dėstytojo. Išsiuntusieji anketas, atsižvelgiant į jų studijų rezultatus, buvo pakviesti atlikti fizinio parengtumo testą. Jį išlaikiusieji ir buvo pakviesti į vadų mokymus.
„Kiekvieną šeštadienį reikėdavo atsikelti anksčiau ir prisistatyti į kariuomenės mokyklą 8 val. ryto, – pasakoja Vytautas. – Būdavo sunku, nes studentiški vakarėliai dažniausiai vykdavo penktadienio vakarais, tad į kursus tekdavo eiti ir po bemiegės nakties. Tačiau kursai buvo įdomūs, mokėmės naujų dalykų – taktikos, orientavimosi, išgyvenimo miške. Tuos dalykus gali pritaikyti ir civiliniame gyvenime. Buvo dviguba nauda“.
Trys studento metai kariuomenėje„Trys metai – pakankamai ilgas laiko tarpas. Dalis mūsiškių šių kursų nebaigė. Iš tiesų gana sunku penkias dienas universitete mokintis ir dar šeštą eiti į vadų kursus. Laisvalaikio lieka labai mažai. Viską suderinti buvo sudėtinga, bet, kai pagalvodavau apie praleistą laiką kariuomenėje, buvo gaila viską palikti. Sukaupiau jėgas, tęsiau mokslus ir baigiau“, – prisimena Vytautas.
Vytautas sako, kad studijos universitete ir kariniai mokymai iš esmės skyrėsi. „Kariniuose moksluose tave moko būti vadu, lyderiu, reikia daug psichologinių žinių. Norėdamas kitiems vadovauti, turi įgyti kitų pasitikėjimą. Jei tu nebūsi pavyzdys, būrys tavęs tiesiog neklausys. Tu negalėsi vadovauti, tu nieko nepasieksi, nelaimėsi jokio mūšio“.
Daugiausiai prisiminimų Vytautui likę iš vasaros stovyklų: „Kai išeini į miškus, gyveni lauko sąlygomis. Nėra nei tualeto, nei šilto vandens. Karštą vasaros dieną kiekvienas gurkšnis vandens – aukso vertės. Instruktoriai sako, kad troškulį reikia numalšinti minimaliai, bet iš įpročio norisi atsigerti kuo daugiau, galvoji, kad taip bus geriau. Iš tikrųjų taip nėra, užtenka pavilgyti liežuvį ir lūpas, ir praeina troškulys, taip gali ilgiau išgyventi. Prisimenu, po tų sausų dienų pradėjo lyti, tai surinkinėjom lašus nuo lapų, kad galėtume atsigerti“.
Tokiose dvisavaitinėse vasaros stovyklose stiprėdavo ir bendramokslių tarpusavio ryšys, tarpusavio pasitikėjimas. „Pavyzdžiui, persikeliant per upę turi vienas kitu pasitikėti. Žinai, kad nuo tavo draugo priklauso viso būrio rezultatas. Jei kažkas bando simuliuoti, jam visi ima daryti spaudimą, kad pasistengtų, susigriebtų“.
Nors pačioje kursų pradžioje Vytautas neturėjo planų likti kariuomenėje, tačiau laikui bėgant ėmė vis dažniau mąstyti apie tarnybą kariuomenėje. Ypač daug tokių minčių kildavo po šių didžiausią įspūdį palikusių vasaros stovyklų.
Po mokymų – atsargos karininkas
Tačiau visus dėl mokymų ir mokymų metu patirtus sunkumus atpirko ta diena, kuomet Vytautas davė priesaiką ir gavo atsargos leitenanto laipsnį. „Kai kariuomenės vadas sega antpečius, kai duodi priesaiką, visi vargai pasimiršta, o tu jauti pasididžiavimą savo Tėvyne, net pačiu savimi, kad pabaigei tuos mokslus ir gavai išsvajotą atsargos leitenanto laipsnį“.
Paskutiniais studijų metais Vytautas gavo pasiūlymą dalyvauti konkurse į tarnybą Karo kartografijos centre, kuris tuo metu ieškojo spaudos specialistų. Vytautas, atitikęs visus profesinius kriterijus bei nukonkuravęs kitus pretendentus (civilius specialistus), gavo galimybę įsidarbinti centre ir tapti profesinės karo tarnybos karininku. „Vienas pagrindinių privalumų buvo ir tas, kad aš jau buvau baigęs vadų kursus, buvau atsargos karininkas“.
Vytautas sako, jei galėtų laiką ratu pasukti atgal, nieko nekeistų: „vėl pasirinkčiau vadų kursus ir vargčiau tuos trejus metus, o paskui džiaugčiausi ir didžiuočiausi juos pabaigęs“.
„Savo šalį kuriame kiekvienas asmeniškai – kiek patys prisidėsime, tokią valstybę ir turėsime. Manau, kad kiekvienas vyras turėti išeiti kažkokius karinius mokymus, kad suprastų, kiek kainuoja Tėvynės laisvė. Dabar visi galvoja, kad kažkas kitas mus apsaugos, bet iš tiesų mes patys, kiekvienas iš mūsų, turime būti pasiruošę ginti savo šalį“, – sako kapitonas Vytautas Rudzevičius.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai
Norintys dalyvauti atrankoje turėtų iki gegužės 11 d. užpildyti kandidato anketą www.karys.lt (nurodydamas, kad nori dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose) arba keiptis į Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių teritorinį poskyrį, arba registruotis nemokamu telefonu 8 800 12340. Atrinkti kandidatai karinius mokslus pradės nuo rugsėjo 1 dienos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Karys.lt informacija
