Iki valstybinių brandos egzaminų liko mažiau nei mėnuo, o po jų šalies abiturientai rinksis studijas ir būsimas profesijas. Pavasarį ne mažesnis galvos skausmas kamuoja ir aukštųjų mokyklų absolventus, kurie turėdami rankose diplomą, ima domėtis karjeros galimybėmis.
Vis dažniau pasigirsta diskusijų, kad jaunimui trūksta informacijos apie tai, kaip tikslingai planuoti savo karjerą, nes padarytos klaidos renkantis studijas, trukdo atrasti savo tikrąjį pašaukimą visą likusį gyvenimą. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ar aktyviai jaunimas domisi studijomis ir karjeros galimybėmis Lietuvoje ir kuo jiems gali padėti šalies aukštųjų mokyklų karjeros centrų specialistai.
Studentai situaciją vertina realiai
VGTU karjeros centro konsultantė Rasa Pališkienė teigė, kad studentų susidomėjimas karjeros galimybėmis auga ir Karjeros centro organizuojami renginiai sulaukia vis daugiau dėmesio: „Organizuojame Karjeros dienas, kurių metu skaitomi pranešimai įvairiomis temomis, vyksta susitikimai su įmonių atsovais, teikiamos konsultacijos. Į Karjeros centrą studentai kreipiasi dėl CV, motyvacinių laiškų rašymo, dėl pokalbių su darbdaviais.“
Kalbėdama apie studentų karjeros lūkesčius, pašnekovė sakė: „Dauguma studentų realiai vertina savo situaciją ir dar studijuodami nori gauti geros praktikos, o geriausiu atveju – darbą. Žinoma, viskam reikia pasiruošti, turėti gerą gyvenimo aprašymą, kuris atitiktų būtinus reikalavimus, darbo ar praktikos vietos paieška turi vykti aktyviai.“
Laikydami egzaminus nežino, ką studijuos
Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė, paklausta, kokių klaidų daro jauni žmonės rinkdamiesi specialybę ar studijas, sakė: „Jei žmogus žino, kur nori studijuoti, jau mokykloje domėjosi tam tikra sritimi, turi ryškių polinkių, viskas paprasčiau: žinodamas, ką nori gauti, renkasi tą mokymosi įstaigą, kuri gali tai duoti, bet tokių žmonių yra mažai. Didžioji dalis moksleivių net ir laikydami brandos egzaminus dvejoja, kuria kryptimi pasukti, tad įvairaus testavimo ir individualaus konsultavimo šalies mokykose turėtų būtų daugiau.“
Pašnekovės teigimu, moksleiviai neturėti drovėtis kreiptis į aukštųjų mokyklų karjeros konsultavimo specialistus, nes laiku gauta kvalifikuota informacija gali padėti rasti optimaliausią sprendimą. „Žinoma, jaunų žmonių sprendimams turi įtakos žiniasklaida, tėvų nuomonė, kuri dažnai formuluoja „taip bus gerai“, bet ne visuomet tėvai teisūs: pavyzdžiui, skatinimai studijuoti teisę, ekonomiką, vadybą, nes darbo rinkoje šios srities spacialistų artimiausiu metu daug nereikės.“
Karjeros centro vadovės teigimu, jauni žmonės neturėtų praleisti pro ausis, kad šiuo metu labai trūksta inžinerinių specialybių studentų, informatikos specialistų. „Dažnai moksleiviai jaudinasi, kad inžinerines specialybes bus sunku studijuoti, bet laikomės to požiūrio, kad žmogus turi atrasti savo pašaukimą ir dirbti tai, ką jis iš tikrųjų nori“, – kalbėjo specialistė.
Ar galima tikėti profesinio orientavimo testais?
Dažnai paskutiniųjų klasių moksleiviai iš smalsumo įninka į įvairius profesinio orientavimo testus, bet ar patikimi tokių testų rezultatai? „Yra daug testų, kurie labai abstraktūs ir pateikia labai skirtingus atsakymų variantus iš pačių įvairiausių sričių. Taip žmogus dar labiau supainiojamas. Užsienyje yra gerų profesinio testų, bet kol kas ne visi jie mums yra prieinami. Karjeros planavimo srityje Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, kol kas yra mažai informacijos“, – sakė pašnekovė.
Specialistės teigimu, studijuodami aukštojoje mokykloje studentai turėtų išbandyti kuo daugiau įvairiausių veiklų: pasinaudoti galimybe mokytis užsienio kalbų, lankyti įvairius kursus ir pan., nereiktų koncentruotis tik į savo specialybės žinių gavimą.
Karjeros planavimui neskiria laiko
Vilniaus Universiteto Karjeros centro projektų vadovė Aida Akudovičiūtė, į klausimą, kokių klaidų dažniausiai daro jauni žmonės rinkdamiesi studijas, galvodami apie būsimą profesiją, sakė: „Norint priimti tinkamą sprendimą dėl studijų ir karjeros krypties, reikia turėti informacijos apie save, savo galimybes ir patį karjeros sprendimo priėmimo procesą bei veiksmingai šia informacija pasinaudoti. Neretai moksleiviai ar studentai turi per mažai žinių apie tai, kaip priimti tinkamus karjeros sprendimus bei neskiria laiko ir pastangų aktyviam savęs ir savo galimybių tyrinėjimui.“
Apie tai, kokiomis priemonėmis galima padėti jaunam žmogui priimti sprendimą, pašnekovė sakė: „Visų pirma studentai ir moksleiviai gali pasinaudoti jiems prieinamomis karjeros planavimo ir tyrinėjimo priemonėmis, iš kurių jie gali savarankiškai sužinoti apie patį sprendimų priėmimo procesą, kaip jį suplanuoti ir įgyvendinti.“
Pasak pašnekovės, informacijos apie šias priemones, internetines nuorodas galima rasti mokyklų Profesinio informavimo taškuose ir aukštųjų mokyklų Karjeros centruose. Iškilus klausimams ir sunkumams, galima kreiptis į karjeros konsultantus.
Svarbi turima patirtis
Į kokius kriterijus turėtų jauni žmonės atsižvelgti rinkdamiesi specialybę? „Yra labai svarbu atsakyti sau į klausimą, kas man yra svarbu vertinant studijų ir karjeros krypčių galimybes bei apsibrėžti vertinimo kriterijus. Kriterijų sąrašas yra individualus, tai gali būti mano vertybės, interesai, gebėjimai, kuriuos norėčiau įgyvendinti; tam tikros išorinės galimybės, perspektyvos, atsiveriančios pasirinkus vieną ar kitą galimybę“, – kalbėjo VU Karjeros centro projektų vadovė.
Pasak pašnekovės, dažniausiai baigiantiems studijas aktualiausias klausimas, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje, o norint tai padaryti, labai svarbūs ne tik turimi įgūdžiai, bet ir turima darbo patirtis.
Apie tai, kiek svarbi studentui praktika galvojant apie būsimo darbo specifiką, pašnekovė sakė: „Labai svarbi. Ji padeda ne tik taikyti ir igyti specifines su darbu susijusias žinias ir gebėjimus, bet ir geriau pažinti, atskleisti save bei tyrinėti karjeros galimybes, užmegzti naudingus profesinius ryšius, kryptingiau planuoti tolimesnį mokymąsi“, – kalbėjo A. Akudavičiūtė.
