Kada profesinis mokymas taps jaunimui patrauklus?

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva skiria ypatingą dėmesį profesinio mokymo klausimams. Į Vilnių susirinkę ES šalių narių profesinio mokymo direktoriai, ekspertai ir socialiniai partneriai svarsto, kaip kelti profesinio mokymo kokybę, kad jis lanksčiai reaguotų į darbo rinkos poreikius ir būtų atviras bei prieinamas visiems. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžia, kad profesinio mokymo patrauklumo, atvirumo ir lankstumo skatinimas – būtina Europos ekonominės gerovės sąlyga ir vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų švietimo srityje. „Aukštas jaunimo nedarbo lygis, ankstyvas pasitraukimas iš mokymo proceso ir mažas įsidarbinamumas pastaruoju metu yra tapęs vienu didžiausių ES iššūkių. Dešimtys milijonų europiečių neturi jokios arba turi labai žemą kvalifikaciją – tai labai riboja jų galimybes įsidarbinti. Esant tokiai situacijai būtina persvarstyti, kaip galima pagerinti profesinio mokymo kokybę, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. – Mokymo sistemas būtina reformuoti padarant jas įtraukias ir prieinamas bet kuriuo gyvenimo etapu.“ Kalbėdamas apie Lietuvą ministras D. Pavalkis pabrėžia profesinio mokymo patrauklumo didėjimą: šiemet į profesines mokyklas įstojo dešimtadaliu daugiau mokinių nei buvo planuota, arba 2 tūkst. daugiau nei pernai. Nors aukštojo mokslo studijos privilioja triskart daugiau pirmakursių nei profesinis mokymas, kasmet į profesines mokyklas ateina šimtai jaunuolių, turinčių aukštojo mokslo diplomus. „Vienas iš nacionalinių prioritetų profesinio mokymo srityje – stiprinti praktinį profesinį mokymą, įtraukti darbdavius į mokymo procesą, skatinti profesinių mokyklų ir vietos verslininkų bendradarbiavimą. Turime gerą, aprūpintą, modernizuotą profesinio mokymo infrastruktūrą, svarbu efektyviai ją išnaudoti įsiklausant į darbdavių poreikius konkrečiuose regionuose. Vietos savivaldos, profesinės mokyklos ir darbdaviai turi dirbti kartu spręsdami regionams aktualius klausimus: regiono plėtros, įdarbinimo ir pan. “, - sako D. Pavalkis. Pasak ministro, daugelio Lietuvos profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės, darbdaviai priima mokinius į praktikas, paskui įdarbina absolventus, vertina absolventų kompetencijas kvalifikacijai įgyti. Didžioji dauguma profesinių mokyklų absolventų įsidarbina arba sukuria savo verslą, keliolika procentų tęsia mokslus kolegijose ir universitetuose. Vakar prasidėjusiame susitikime ES valstybių narių, kandidačių, Europos ekonominės erdvės šalių už profesinį mokymą atsakingi direktoriai diskutuoja, kaip paskatinti profesinio mokymo atvirumą, bei peržiūri įgūdžių ugdymo strategijas, atsižvelgdami į šiuo metu egzistuojančius iššūkius tokius kaip jaunimo nedarbas. Lapkričio 12-13 d. vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Profesinis mokymas: galimybė mokytis ir tobulėti kiekvienam“ svarstoma, kaip didinti profesinio mokymo indėlį mažinant ankstyvą pasitraukimą iš mokymo proceso, aptariamos efektyvios tęstinio profesinio mokymo atvirumo skatinimo strategijos siekiant pakelti suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese lygį mažiausiai iki 15 proc. Europos mastu.