Puota maro metu. Kaip mes galime pasiekti pakankamai aukštą išsivystymo lygį iki tol, kol emigracija dar nesunaikino tautą?
Turime pasinaudoti Azijos modeliu. Kai japonai išėjo iš panašaus kaip mūsų feodalinio sąstingio, jie suprato, kad japonai nesiskiria nuo Vakarų žmonių dauguma savybių, kad svarbiausias skirtumas yra išsilavinimas ir sveikata. Japonijoje tai sutvarkė per keletą dešimtmečių, pradedant nuo 1868 metų (Meidži restauracija). Po Antrojo pasaulinio karo Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, galiausiai net Kinija įsivedė šiuolaikinį išsilavinimą bei sveikatos apsaugos sistemą. Rezultate matome stebinantį šių Azijos kraštų augimą, paremtą išsilavinusia ir sveika darbo jėga.

Mes jau keletą dešimtmečių nepriklausomi nuo rusų, bet vis dar palaikome rusišką feodalinę tvarką. Katastrofiška padėtis su sveikatos apsauga visiems aiški. Andriukaitis teisus, turime sistemą, kur ligoninių valdžia išnaudoja gydytojus, o gydytojai išnaudoja ligonius. Sveikatos apsauga čia ir nekvepia. Su švietimu yra dar blogiau.


1 pav. Išsilavinimas Lietuvoje 2009 metais [1].

Kaip matome paveikslėlyje, dauguma gyventojų Lietuvoje turi vidurinį (su profesine kvalifikacija ar be jos) išsilavinimą. Nesant profesinių įgūdžių formavimo sistemos, generuojančios aukštos kvalifikacijos vidurinės grandies specialistus, bendradarbiaujant švietimo sistemai ir darbdaviams, kaip daroma Vokietijoje, dauguma šių vidurinio išsilavinimo žmonių neturi šiuolaikinei rinkai reikalingų įgūdžių. Neturėdami ir universitetinio išsilavinimo pagrindų, jie negali ir savarankiškai pasitobulinti iki tokio lygio, kad tiktų šiuolaikinėje rinkoje. Belieka tik emigruoti.

Laikas ir mums pakartoti Meidži restauraciją, susikaupiant tie žmonių išsilavinimu ir sveikata, tam tikslui sutvarkius bendradarbiavimą tarp valdžios ir verslo. Reikalingi geri valstybės lyderiai, kurie tai supranta.Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.