Dirbantys tėvai, kurie augina mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už jį yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų. Apie tai, kas žinotina apie draustumą vaikų besilaukiančioms mamoms ir tėvams, auginantiems vaikus, pasakoja Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
– Ar besilaukiančioms mamoms gali kilti problemų dėl draustumo?
– Problemų dėl draustumo pasitaiko mamoms, kurios ima lauktis vaikelio būdamos registruotos darbo biržoje (turėdamos bedarbio statusą) arba niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso. Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad apdraustosiomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Būna atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo, ir tik jam prasidėjus ligonių kasa sulaukia išsigandusio nėščiosios vyro su priekaištais, kodėl jo gimdanti žmona yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu.
– Ką daryti nedirbančioms nėščiosioms, kad jos įgytų valstybės draudžiamųjų statusą ir galėtų drąsiai vykti į gydymo įstaigą?
– Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą. Nesvarbu, ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo.
– Pažyma, įrašius duomenis į registrą, grąžinama moteriai, todėl vėliau ją galima pateikti darbo biržai. Ar tai reiškia, kad praėjus 56 dienoms po gimdymo nedirbančios mamos valstybės lėšomis nebedraudžiamas?
– Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginančių vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginančių du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje. Svarbu žinoti, kad globėjais laikomi tik tie asmenys, kurie yra įteisinę vaiko globą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. Tokios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų.
Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė? Ar jie praras galimybę apsidrausti valstybės lėšomis?
– Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama. Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje – pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Įsidėmėjus, kad gimus vaikui pirmiausia reikia apsilankyti ligonių kasoje, išvengiama nepatogumų ir laiko gaišimo.
