Nepaisant specialistų įspėjimų apie perpildytas darbo rinkas, kasmet vis daugėja moksleivių, trokštančių studijuoti teisę, ekonomiką ar mediciną, kurios vilioja patraukliomis ateities perspektyvomis bei prestižinių statusu. Kas nulemia tokį abiturientų pasirinkimą? Ar tikrai tokios specialybės yra saugios ateities garantas? Tikrąjį populiarių studijų veidą atskleidžia patys studentai.Klaidina informacijos stoka ir blaškymasis
Dažnas studentas, prisiminęs paskutinius metus mokykloje, atmintyje regi tą patį: studijų mugių stendus, universitetų lankstinukus, žadančius perspektyvią ateitį ir kokybiškas studijas, tėvų lūkesčius, abejones bei baimę suklysti. Jaunimo darbo centro vadovės Daivos Blinstrubienės nuomone, būtent blaškymasis ir skatina priimti neapgalvotą sprendimą, o dar dažniau – pasiduoti visuomenės suformuotiems stereotipams.
„Medicina, teisė, ekonomika, visuomenės nuomone, yra amžinai „ant bangos“, o geras ekonomistas ar buhalteris visur turėtų būti laukiamas išskėstomis rankomis. Deja, praktika rodo, kad, neatsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, galima skaudžiai suklysti ir save pasmerkti amžinoms darbo paieškoms“. Anot pašnekovės, moksleiviams trūksta karjeros planavimo pagrindų, informacijos apie situaciją darbo rinkoje. Problemos egzistavimą puikiai iliustruoja masinė jaunų žmonių emigracija į užsienį nekvalifikuotiems darbams dirbti.
Vilioja geras uždarbis ir profesijos prestižas
Rinkdamiesi specialybę jaunuoliai labiau rūpinasi, kokias pajamas suteiks pasirinkta profesija, o ne tuo, ar ji paklausi darbo rinkoje. Tokias išvadas pateikė Jaunimo darbo ir karjeros centras, pasidomėjęs tipinėmis moksleivių pasirinkimų priežastimis. Pastebėta, kad dabartinė „pinigų karta“ ne itin jaudinasi dėl to, kad teks dirbti nemėgiamą darbą – nė vienas moksleivis nepaminėjo, kad specialybė atitinka jo turimus gabumus, kad renkasi savo kelią „iš pašaukimo“. Komentuodamas rezultatus psichologas Antanas Zalivčevskis linkęs manyti, kad retas moksleivis, ypač besirenkantis politiką ar teisę, yra išties jomis suinteresuotas. „Dažniausiai vilioja įsitikinimas, kad profesijos prestižas atneš lengvą ir užtikrintą uždarbį, bei manymas, kad darbo vietų pakaks visiems“, – teigia psichologas.
Populiarios specialybės – po didinamuoju stiklu
Kodėl tam tikros specialybės tampa populiarios? Kalbėkime ne apie apklausų rezultatus ar kasmet sudaromus sąrašus, o būtent apie visuomenėje susiformavusias nuostatas apie „rimtas“ ir „amžinai ant bangos“ esančias specialybes. Tokiomis dažnai vadinamos medicina, teisė bei politikos mokslai. Šios kryptys dažnai tampa pasimetusių abiturientų siekiamybe, nepaisant to, kad turimi gabumai būtų geriau realizuojami kitoje, ne tokioje populiarioje srityje. Ar iš tiesų jų siūlomos ateities perspektyvos pateisina studentų lūkesčius? Žvilgtelkime į prestižinių mokslų „virtuvę“ iš arčiau. Apie mokymosi specifiką, dėstytojus, studentus, fakultetų atmosferą ir ateities perspektyvas pasakoja patys studentai.
Politikos mokslai
Kur? VU (TSPMI) , VGTU
Kaina (metams): VU – 4500 Lt., VGTU – 3892 Lt.
Laura, VU (TSPMI) I magistro kursas:
TSPMI bakalauro bei magistro studijos suteikia tvirtą pamatą, ugdo asmeninę kompetenciją, suteikia reikiamų žinių, kitaip sakant – įduoda tau meškerę, o jau kokią žuvį pasigausi – priklauso tik nuo tavęs. Medžiaga aktuali, atitinkanti mokymosi standartus, supažindinama su dalyko problematika, aktualumu, atliktais tyrimais, bendru kontekstu.
Dėstytojai – individualios asmenybės, tad juos vertinti reikėtų kiekvieną atskirai. Bendra būtų tai, kad jie visi yra savo srities profesionalai, skiriasi tik tai, kaip jie sugeba pateikti medžiagą ir savo patirtį studentams. Vieni sunkiai randa kontaktą su studentais, kitiems nesunku sudominti, motyvuoti lankyti paskaitas, domėtis dėstomu dalyku. Dauguma dėstytojų yra geranoriški, stengiasi įsiklausyti į studentų poreikius, išgirsti išsakomas pastabas (seniūnai aktyviai bendrauja su administracija ir iškilus sunkumams diskutuoja, ieško galimos išeities). Kreiptis į dėstytoją galima ir asmeniškai, tai pasiteisina ir greitai sulaukiame teigiamų pokyčių. Apibendrindama galiu pasakyti, kad dėstytojai stengiasi nuolat tobulėti ir skatina tai daryti savo studentus, nors, žinoma, visada būna išimčių.
Mano kolegos – žmonės, turintys itin plačius interesus, daug kuo besidomintys, aktyvūs (savanoriauja, dalyvauja įvairiuose projektuose, instituto bendruomenės veikloje). Institute vyrauja atmosfera, skatinanti tobulėti, ieškoti, nestovėti vietoje, nes esi tarp stiprių ir protingų asmenybių. Nepaisant to, studentų tarpusavio santykiai šilti ir draugiški, čia nėra juodos konkurencijos, visi žmogiški ir besivadovaujantys sveiku protu, o ne beribėmis ambicijomis. Nors apie politikos studentus sklando daug stereotipų, nemanau, kad esame „pasikėlę“ ar arogantiški. Vadovavimasis stereotipais dažnai parodo žmogaus nepilnavertiškumą ir nors tuose mituose būna dalis tiesos, visada pravartu viską pasverti ir įsitikinti, ar ta dalis tikrai jau tokia reikšminga.
Kalbėti apie tai, kad viena ar kita specialybė gali būti ateities garantas, šiais laikais kvaila. Žmonių, rinkos ir pasaulio poreikiai pernelyg greitai keičiasi, taigi kinta ir tam tikrų specialybių atstovų paklausa.
Teisės studijos
Kur? VU, VGTU, MRU
Kaina (metams): VU – 4500 Lt., VGTU – 3892 Lt., MRU – 3892 Lt.
Agata, VU IV kursas:
Manau, kad teisės studijos yra ne tiek populiarios, kiek aktualios – nuolat atsižvelgiama į naujausias teisines redakcijas bei pakeitimus. Teisė greitai keičiasi, tobulėja, o apie naujoves studentus visada informuoja aktyvūs dėstytojai, kurie domisi teisinėmis aktualijomis, ieško „šviežiausios“ informacijos. Retas akademikas yra „pasimetęs laike“ ar nesuvokiantis teisės modernizavimo prasmės, tai dažniausiai būna nepraktikuojančių dėstytojų problema, tačiau su tokiais susiduriu tik retai.
Apie 90 proc. dėstančiųjų dirba teisinį darbą (advokato, notaro ar teisėjo). Tai privalumas, nes gauname ne tik teorinių, bet ir praktinių patarimų. Problemų kartais kyla tik dėl seminarų dėstytojų (tai dažniausiai būna asmenys, siekiantys daktaro laipsnio), kuriems ne itin įdomu dalintis savo patirtimi ar įžvalgomis su studentais. Tokie dėstytojai akivaizdžiai tik renka mokslinio darbo valandas ir nesistengia suteikti naudingos informacijos. Tai liūdina, nes didžiausias mūsų specialybės „turtas“ ir yra įdomūs, iškalbingi, puikiai savo darbą išmanantys dėstytojai.
Teisės studentai yra pakankamai skirtingi. Vieni gyvena teise, kiti tiesiog mėgo filmus apie teismo posėdžius, dar kitus pamatai tik per egzaminus... Nors pasitaiko tokių, kurie linkę riesti nosį ir žiūrėti į kitus iš aukšto, didžioji dalis kolegų draugiški, malonūs, noriai dalijasi medžiaga ir naujienomis. Daugelis savo studijas vertina paprastai, kaip ir bet kokias kitas, neišaukštindami teisės kaip prestižinės specialybės.
Bene didžiausias studijų privalumas – žinios, kurios praverčia net tada, kai neužsiimi teisine veikla. Trūkumu galėčiau įvardinti tik tai, kad teisinės specialybės studentams sunkiau rasti darbo emigravus (išimtis – įvairios Europos Sąjungos institucijos). Norintieji svetur gauti darbo, kuris atpirktų 5 metus bakalauro studijų, turi gerokai paplušėti, ieškodami išsilavinimą atitinkančių pasiūlymų.
Apibendrinti galėčiau taip: mano populiarioji specialybė yra naudinga, plati, suteikianti daug galimybių realizuoti gautas žinias, vienintelis dalykas, kurio pasigedau – tai geresnis medžiagos pateikimas.
Medicinos studijos
Kur? VU, KMU
Kaina (metams): VU – 10 040 Lt., KMU – 7500 Lt.
Vytautas, KMU III kursas:
Mano nuomone, medicina turėtų būti vadinama ne prestižine, o visada reikalinga specialybe, nes savo sritį puikiai išmanančių medikų poreikis niekada nedings. Būtent todėl daugelis siekia tapti medicinos studentais ir taip užsitikrinti darbo vietą ateičiai. Laimei, šios studijos puikiai „išrūšiuoja“ tuos, kurie gabūs ir nuoširdžiai nori gilinti žinias, bei tuos, kurie siekia lengvai prieinamo profesinio prestižo. Džiaugiuosi, kad mokausi su atkakliais ir darbščiais žmonėmis. Kai draugai, studijuojantys kitas specialybes, skundžiasi kolegomis, kurie vis „praslysta“ nesimokydami, aš savo kurso draugams negaliu prikišti tinginystės ar paviršutiniško požiūrio į mokslą. Mokytis sunku visiems, net ir labai gabiems, todėl svarbi draugiška atmosfera, mokėjimas bendradarbiauti.
Dėstytojų esu matęs visokių – ir tokių, kurių paskaitos praskriedavo akimirksniu, ir tokių, kurie „sausai“, akademiškai išdėsto, kur koks raumenukas, ir tiek. Kadangi medicina remiasi tikslumu bei terminais, studentams netrukdo tai, kad tenka daug skaityti ir „kalti“. Žinoma, pasitaiko dėstytojų, kurie tuo pasinaudoja ir savo tiesioginį darbą „paskiria“ vadovėliams.
Perspektyvų, manau, tikrai pakanka. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse medikai reikalingi ir vertinami. Esu girdėjęs apie puikias darbo galimybes Skandinavijos šalyse, nors, neslėpsiu, reikalavimai ir konkursai dėl darbo vietų ten labai aukšti. Nebijantys išbandymų gali prisijungti prie įvairių medicininės pagalbos fondų bei projektų ir realizuoti save padėdami žmonėms, neįperkantiems brangių medicinos paslaugų. Viskas priklauso nuo studento siekių ir užsispyrimo, domėjimosi medicina, jos pasiekimais ir spragomis.
Mano manymu, visos prestižinės specialybės savo vardą užsitarnavo dėl to, kad yra susijusios su bene svarbiausiomis gyvenimo sritimis: finansais (ekonomika), teisėtvarka (teisė), sveikata (medicina)... Su šių sričių problemomis susiduria kiekvienas, tačiau nederėtų atsisakyti kitų specialybių ar laikyti jų menkesnėmis. Patirtis parodė, kad vienos kurios nors prestižinės specialybės atstovų perteklius gali turėti tragiškų pasekmių.
Ieva Mikalkevičiūtė
