Ar tai tėra mitas, jog vaikai yra savo tėvų kopijos? Ar mus formuoja pati aplinka ar viską lemia genai? Juk esame skirtingi žmonės su savitais įsitikinimais bei nuomonėmis... O kaip garsusis liaudiškas posakis, jog „obuolys nuo obels netoli rieda“?
Daugelis galėtų sutikti, kad vaikai elgesio mokosi iš savo tėvų, perima jų puoselėjamas vertybes, sužino kas yra gera, o kas - blogai, kokius žmones reikia gerbti, o kokius smerkti. O kokių vertybių šiuolaikinis jaunimas išmoko iš savo tėvų? Gatvėje apklaustų praeivių nuomonė buvo įvairi.
Studentė Gabrielė, 20 m.
„Mane tėvai išmokė, jog negalima vogti. Aš to, žinoma, niekada ir nedarau. Taip pat nuo pat vaikystės buvau mokoma mandagumo. Iki šios dienos nuolat visada ir visiems sakau „ačiū“. Kartais ir visai be reikalo, bet nieko negaliu padaryti.
Mane tėvai išmokė daug ko... Ir pakantumo, ir mokėjimo džiaugtis smulkmenomis... Žodžiu, turiu puikius tėvus“ – džiugiai nusiteikusi kalbėjo mergina.
Studentė Marija, 21 m.
„Aš visada buvau geras vaikas. Manęs ir mokyti nieko nereikėjo! Pamenu kiti ir „diržo“ gaudavo, o su manimi visada buvo elgiamasi labai gražiai. Jokių problemų!
Galbūt tėvai mane išmokė tik vieno man kol kas gyvenime itin pravertusio dalyko.Tai – nebūti tokiai naiviai. Mane tėvai išmokė būti apdairiai ir nepasitikėti visais sutiktais žmonėmis“ – mąstė Marija.
Moksleivis Mykolas, 17 m.
„Mano tėvai labai griežti. Visada mane kontroliuoja. Niekada negaliu išeiti pasilinksminti prieš tai neatsiklausęs tėvų. Tokia kontrolė mane pradeda „užknisti“! O vertybės...
Tėvai mane moko būti pareigingu. Esu „baisus“ tinginys...“ – svarstė Mykolas.
Studentė Joana, 22 m.
„Pamenu vieną vaikystės nutikimą. Buvau gal penkerių metų, kai specialiai purvu aptaškiau savo geriausios draugės suknelę. Mano draugė atėjo ir mane paskundė tėvams. Pamenu buvo labai gėda.
Mama man pasakė, jog niekada nesielgčiau su kitu taip, kaip nenorėčiau, kad su manim elgtųsi. Šios taisyklės visada laikausi. Tai „auksiniai žodžiai“... Tėtis mane išmokė gaminti maistą. Tai, manau, irgi vertybė!“ – juokėsi mergina.
Barmenas Karolis, 23 m.
„Mano tėvai yra verslininkai. Nuo pat mažens buvau mokomas, jog reikia daug dirbti. Tėtis visada sakydavo, jog „kaip pasiklosi – taip išsimiegosi“. Aš pradėjau dirbti nuo penkiolikos metų! Manau, tai labai naudinga.
Kas iš to, jei bučiau „tūsinęsis“ su draugeliais. Aš visas vasaros atostogas praleisdavau savo tėvų restorane... Susitaupiau pinigų ir nusipirkau „krūtą“ mašiną. Ateityje planuoju studijuoti. Kol kas dar reikia „kalti babkes“. Beje, mano tėvas labai mėgsta keiktis. Jis tokiu būdu išsikrauna.
Jei mano tėvas keikiasi, kodėl keiktis negaliu ir aš? Manau, tai geriau nei vartoti alkoholį ar narkotikus“ – kategoriškai teigė vaikinas.
Studentė Dorotėja, 20 m.
„Mano santykiai su tėvais yra labai komplikuoti. Mes vienas kito tiesiog nesuprantam... Negaliu nieko gražaus iš savo vaikystės išskirti... Manau, jokių vertybių tėvai man „neįskiepijo“. Šiuo klausimu net neturiu ką ir pasakyti“ – teigė Dorotėja.
Moksleivis Jurgis, 18 m.
„Niekada apie tai ir negalvojau... Mano šeimos santykiai yra tobuli. Mes visas šventes praleidžiame drauge. Man tėvai yra tarsi draugai. Su jais jaučiuosi labai laisvai...
Komunikabilumą ir pasitikėjimą savimi paveldėjau iš savo tėvo, tuo tarpu darbštumą ir atsakingumą - iš mamos. Manau, savo vaikus irgi mokysiu puoselėti šeimos verybes. Tai yra ypač svarbu“ – teigė moksleivis.
Studentas Mindaugas, 22 m.
„Tėvai mane visada palaiko. Tas ryšys, kuris yra tarp mūsų yra itin tvirtas. Aš labai myliu savo šeimą. Manau, tai jau yra didžiulė vertybė! Matau, kaip mano tėvai ilgus metus pragyvenę drauge vis dar sugeba vienas kitą nustebinti.
Mūsų šeimoje daug meilės... Man irgi meilė yra labai svarbu. Aš nuolat kažką įsimyliu...“ – svajingai nusiteikęs kalbėjo vaikinas.
Moksleivė Rima, 16 m.
„Aš šiuo atveju esu labai kategoriška. Manau, aplinka formuoja asmenybę, o ne tėvai... Kokios dar vertybės?! Jei aš nenorėsiu, tai jokių vertybių ir nepaisysiu... Čia labai subjektyvu.
Man patinka nuoširdumas, tai nejau aš dabar nuoširdumą paveldėjau iš savo mamos? Aplinka mus formuoja, o ne tėvų vertybės...“ – teigė Rima.
Aplinka, tėvai, pats žmogus prisideda prie savo asmenybės formavimosi. Faktas, jog žmogus nėra izoliuotas nuo aplinkos, kurioje gyvena. Jam daro įtaką įvairūs faktoriai. Svarbiausia yra atsirinkti, kas yra gėris ir kas yra blogis. Bet juk tai taip pat labai subjektyvu. Kita vertus, amžinos vertybės ir lieka amžinosiomis...
Austėja Jonaitytė
