Laikai, kai moksleiviai pertraukų metu bėgdavo į sporto aikštę ir mėtydavo kamuolį į krepšį, jau praėjo. Mokytojai pastebi, kad vaikai vis labiau silpsta, tampa fiziškai neaktyvūs.
Blogiausia, kad moksleivių apatiškumą sportui palaiko ir jų tėvai, skubėdami pildyti atžalų norus: kūno kultūros mokytojų kabinetuose per metus susikaupia krūvos ne tik medikų, bet ir moksleivių tėvų prašymų leisti jų atžaloms nedalyvauti kūno kultūros pamokose.
Normatyvai mažėja todėl, kad dabartiniai vaikai ankstesniųjų įvykdyti nesugeba. Iš 100 pirmokų vos trečdalis būna labai geros sveikatos, vargu ar kuris penktokas niekieno nepadedamas įsiropščia į medį. Apie tai, kad žiemos metu mokyklinio amžiaus vaikai būtų nors kartą išsiruošę į lauką su slidėmis, neverta net pasvajoti.
Kūno kultūros mokytojai pastebi, kad dabar gydytojų apribojimai dėl fizinio krūvio sveikatos pažymose tampa labiau norma nei išimtis. Vienas mokinys negali atlikti šuolių, kitas – bėgti ilgų nuotolių, trečias – dar ko nors, o išgirdę, kad teks bėgti 500 metrų be sustojimo ir bus fiksuojamas laikas, moksleiviai griebiasi už galvų ir puola į isteriją.
Vertina pastangas
Panevėžio M.Karkos pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojai Gražina Bajorūnienė ir Vilius Jasiūnas sako tokią tendenciją pastebėję palaipsniui per maždaug dvidešimt pastarųjų metų.
Kasmet vaikai tampa vis silpnesni, neretas jų turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Be to, moksleiviai labai gerai žino savo teises, tačiau apie pareigas nė negalvoja.
Kita problema – vaikai visiškai nebeturi valios ir kantrybės. Jei reikia įdėti šiek tiek pastangų, kad pavyktų kuris nors pratimas, moksleivis viską meta pareikšdamas, kad jam neišeina ir neišeis.
„Vienų prastas regėjimas, kiti turi problemų dėl sąnarių, treti serga astma ar turi širdies ydą. Dar prisideda nutukimas, dėl kurio, kad ir kaip stengtųsi, vaikas puikaus rezultato negali pasiekti. Mūsų mokykloje kūno kultūra vis dar vertinama pažymiais, nors daug kur jau likusios tik įskaitos. Kita vertus, pastaruoju metu vertiname nebe rezultatą, o pastangas. Jei vaikas negali įveikti normatyvo, bet kiekvieną kartą tobulėja jo atlikimo technika ir po truputį gerėja rezultatas, už pastangas aš galiu rašyti dešimtuką“, – sako ilgametę patirtį turintys M.Karkos pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojai.
Pasak jų, fizinis krūvis moksleiviams dabar yra labai sumažintas. Su kiekvienu vaiku dirbama individualiai, nebeliko normatyvų. Nors mokytojai vaikams pažymių negaili ir jiems rašo 8–10, tačiau tas įvertinimas retai atitinka gebėjimus.
Nesuderintas režimas
Pasak pedagogų, vaikai mažiau fiziškai pajėgūs dėl pasikeitusio gyvenimo būdo. Bėgiojimą kieme ir karstymąsi po medžius pakeitė kompiuteris ir televizorius.
Mokytojai pastebi, kad moksleiviai visiškai nebeturi ištvermės. Tai, pasak jų, lemia režimo nebuvimas, netinkamas, greitai organizmo pasisavinamas maistas.
„Žinoma, fiziškai aktyvūs mokiniai yra pajėgūs, tačiau jų mažuma. Vaikai tiesiog nebeturi motyvacijos, nes yra kur kas įdomesnių užsiėmimų – jie nebebūna lauke, mažiau užsigrūdina, todėl dažniau serga. Anksčiau tėvai prašydavo atleisti nuo kūno kultūros pamokų jų dukras, o dabar – ir berniukus“, – sako G.Bajorūnienė.
Mokytojai pastebi, kad jei moksleiviams kas įdomu, jie dar daro, tačiau, tarkim, jei reikia bėgti, tuomet prasideda išsisukinėjimai.
„Jeigu griežtai nereikalaujame iš moksleivių, jie dar dirba. Anksčiau būdavo, kad per pertraukas atbėgdavo septintokai ir laukdavo, kada galės į rankas paimti kamuolį. Jiems didžiausias džiaugsmas būdavo, kada galės išlėkti į lauką. Dabar to nėra. Jei per salę parieda kamuolys, norinčių nubėgti jį paimti nebėra. Jie sako: paduok. Anksčiau penktokas ateidavo kvadratinėmis akimis, jis visko norėdavo įėjęs į salę, o dabar vaikai visi visko persisotinę, visko matę“, – sako V.Jasiūnas.
Seka tėvus
Per savaitę moksleiviams būna trys kūno kultūros pamokos, tačiau mokytojai įsitikinę, kad jiems pajudėti reiktų kasdien, kadangi tik maža dalis vaikų po pamokų skuba į treniruotes.
